Daugiabučio statyba

Sumažėjo baigtų statyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų skaičius Lietuvoje

(atnaujinta 20:05 2020.08.17)
Kaip pažymėta pranešime, daugiau nei pusė baigtų statyti pastatų yra Vilniaus apskrityje, po jo — Kaunas

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo baigta statyti 1532 gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, tai yra 16,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Duomenys pateikiami Statistikos departamento tinklalapyje.

Per antrąjį ketvirtį buvo pastatyti 1 389 gyvenamieji pastatai, kuriuose yra 2 804 butai. Iš jų 54,3 proc. yra individualūs namai.

Naujai pastatytų pastatų naudingasis plotas sudarė 278,7 tūkst. kvadratinių metrų, tai yra 13,1 procento mažiau nei pernai. Vidutinis individualiame name naudojamas plotas buvo 134,8 kvadratiniai metrai, o bute — 57,3.

Kaip pažymėta, daugiau nei pusė (56,2 proc.) baigtų statyti gyvenamųjų pastatų yra Vilniaus apskrityje, 20,4 proc. — Kaune ir 13,1 proc. — Klaipėdoje.

Negyvenamųjų pastatų atveju 62,3 proc. Taip pat baigta statyti Vilniaus apskrityje, 20 proc. — Kaune ir 6,4 proc. — Šiauliuose.

Tegai:
statyba, daugiabutis
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo

(atnaujinta 20:35 2020.09.18)
Europos Sąjungos reikalavimu Vilniui teko uždaryti nuosavą Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pinigų naujajai elektrinei nebuvo suteikta, mano ekspertas Sergejus Pikinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, nesugebėjo pastatyti naujos, todėl yra nepatenkinta Baltarusijos AE statyba, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.

Lietuva kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas, kad užtikrintų Baltarusijos atominės elektrinės saugumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM vadovas Linas Linkevičius, viešintis Vašingtone, paprašė JAV nuolat atkreipti dėmesį į šį klausimą ir paremti Lietuvos pastangas užtikrinti maksimalų įmanomą Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) projekto saugumą.

Ekspertas Sergejus Pikinas pažymėjo, kad šiuo klausimu jie gali kalbėti tik apie sankcijas, nes elektrinė jau pastatyta ir šiuo metu vyksta jos paleidimas.

"Lietuva gi nesako, kad ši elektrinė sprogs ir tai užklups visus, nors su tokiu pretekstu bandė ją sustabdyti. Pagrindinė Lietuvos pretenzija šiai elektrinei ta, jog kai Lietuva uždarė savo atominę elektrinę — Ignalinos AE — Europos Sąjungos reikalavimu, jai neleido pastatyti naujo generacijos objekto — nedavė pinigų. O kaimynai pastatė. Neteisybės jausmas liko", — pasakė jis.

Astravo AE

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Ledynas ir vanduo

Mokslininkai atrado naują vandens sudėtį

(atnaujinta 18:29 2020.09.18)
Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vandens aušinimas — tai du skysčiai viename. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai, atlikę pirmuosius skysto vandens matavimus, esant temperatūrai, gerokai žemesnei už įprastą užšalimo tašką. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Science".

Nors vanduo, kaip cheminė medžiaga, yra labai plačiai paplitęs, jo sudėtis vis dar nėra iki galo suprantama. Mokslininkai kartais tai vadina slėpiningiausia medžiaga Žemėje.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Faktas tas, kad vanduo nėra panašus į kitus skysčius — užšaldamas jis plečiasi ir nesitraukia kaip visi, tačiau jo tankis mažėja. Todėl ledas ne skęsta, o plūduriuoja paviršiuje. Vanduo turi aukštą virimo temperatūrą ir yra puikus tirpiklis, todėl įvairiomis sąlygomis jame ištirpsta dauguma organinių ir neorganinių medžiagų. Galiausiai, jis turi didžiulį paviršiaus įtempimo koeficientą. Dėl visų šių unikalių savybių vanduo tapo gyvybės Žemėje pagrindu.

Vanduo turi dar vieną įdomią savybę — užšąla labai "nenoriai". Jei kiti skysčiai į kietą būseną pereina palaipsniui, iškart po to, kai kertamas užšalimo taškas, vanduo "priešinasi" iki paskutiniųjų. Kad vanduo pradėtų kietėti, jam visada reikia kristalizacijos branduolių — mineralinės ar organinės kilmės suspenduotų dalelių.

JAV Energetikos departamento Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (PNNL) tyrėjai nusprendė patikrinti, iki kokios temperatūros vanduo išliks skystas.

Yra žinoma, kad vanduo gali būti gerokai atvėsusių lašelių pavidalu debesyse net esant labai žemai temperatūrai, o tada, kai iš viršaus, iš aukštesnių ir šaltesnių sluoksnių, į šiuos debesis patenka smulkių ledo dulkių, lašeliai akimirksniu kristalizuojasi ir ledo trupinių pavidalu krenta ant žemės (kruša).

Laboratorijos mokslininkai lazeriu sunaikino ploną ledo plėvelę, sukurdami peraušintą skystą vandenį, o paskui, naudodami infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, stebėjo visus mažiausius jo virsmų etapus nuo 135 iki 245 kelvinų temperatūros — nuo minus 138 iki minus 28 laipsnių Celsijaus.

Ant fazinių būsenų "užšalimo rėmų" mokslininkai pamatė, kad aušinant vanduo kondensuojasi į tankaus skysčio fazę, kuri ir toliau egzistuoja kartu su įprasto skysčio faze. Didelio tankio skysčio dalis greitai sumažėja, kai temperatūra nukrenta nuo 190 iki 245 Kelvinų.

"Mes parodėme, kad skystas vanduo esant labai žemai temperatūrai yra ne tik santykinai stabilus, bet ir egzistuoja dviem struktūrinėmis formomis", — pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautoris Gregas Kimmelis, atsakydamas į klausimą, ar visada kristalizuojasi peraušintas vanduo. "Atsakymas yra neigiamas", — patvirtino jis.

Tyrėjai pirmieji eksperimentiškai įrodė, kad pervėsintas vanduo gali būti stabilios dviejų fazių skysčio ir skysčio būsenos, o fazių santykis skiriasi priklausomai nuo temperatūros. Anksčiau buvo manoma, kad hipotermijos metu vanduo laikui bėgant neišvengiamai sukietėja.

Tegai:
mokslininkai, vanduo
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo neįprastą veiksnį, ilginantį gyvenimo trukmę
Atrastas būdas, kaip nugalėti bakterijas be antibiotikų