GIPL, archyvinė nuotrauka

Nutiesta pirmoji dujotiekio GIPL gija po Nemunu

(atnaujinta 18:07 2020.08.18)
Antrasis lygiagrečiai tiesiamas dujotiekio vamzdis po Nemunu bus užbaigtas tiesti rugsėjo pradžioje

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Nutiesta pirmoji 750 metrų ilgio GIPL dujotiekio gija po plačiausia Lietuvos upe — Nemunu, Alytaus rajone. Apie tai praneša "Amber Grid" spaudos taryba.

Строительство трубопровода GIPL
© Photo : Ambergrid.lt
Dujotiekio tiesimo darbai po Nemunu
"Sklandžiai užbaigtas sudėtingiausias darbų etapas ir tai, kad jau atlikta beveik 40 proc. suplanuotų GIPL projekto darbų leidžia mums jaustis užtikrintai, kad šis Lietuvai ir visai regiono dujų rinkai svarbus projektas dėl tinkamo dėmesio projekto kokybės ir rizikų valdymui, bus įgyvendintas numatytu laiku. Svarbu tai, kad iki kitų metų pabaigos įgyvendintas GIPL projektas suteiks rinkos dalyviams laisvę rinktis dujų tiekimo šaltinius ir kryptis", — sako EPSO-G grupės generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Pasak EPSO-G grupei priklausančio ir GIPL projektą įgyvendinančio dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" vadovo Nemuno Bikniaus, artimiausiu metu bus pradėta tiesti antroji dujotiekio gija po Nemunu. 

"Vienos dujotiekio gijos po Nemunu pakanka, kad dujos pradėtų tekėtų vamzdynu, o lygiagrečiai klojama antroji leis užtikrinti nenutrūkstamą dujotiekio darbą vykdant būtinuosius priežiūros darbus ateityje", — sako Biknius.

Pasitelkus horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) technologiją, darbai abipus Nemuno vykdomi nuo liepos vidurio. Numatoma, kad antrasis lygiagrečiai tiesiamas dujotiekio vamzdis po Nemunu bus užbaigtas tiesti rugsėjo pradžioje. Vasaros pradžioje taip pat sklandžiai paklotas vamzdynas po Nerimi.

Строительство трубопровода GIPL
© Photo : Ambergrid.lt
Dujotiekio tiesimo darbai po Nemunu

Pasak Bikniaus, GIPL dujotiekio statyba vyksta sparčiai: jau suvirinta 100 iš 165 kilometrų dujotiekio atkarpų. Iki šių metų pabaigos planuojama įgyvendinti du trečdalius projekto. Po to bus toliau montuojamas likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos–Lenkijos pasienyje. 

Planuojama, kad GIPL dujotiekis pradės veikti 2021 metų pabaigoje. Dujotiekis turi sujungti Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Be to, šis dujotiekis turi leisti efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Tegai:
dujotiekis, Nemunas
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras su Pompėjumi aptarė sankcijas prieš "Nord Stream-2" 
"Amber Grid" pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartį su EIB
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Pinigai

Europoje pasiūlyta įvesti minimalų atlyginimą  

(atnaujinta 15:39 2020.09.19)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė įvesti minimalų atlyginimą ES, nes daugelis neturi pakankamai lėšų pragyventi, rašo "Reuters".

Minimalus atlyginimas Europos šalyse šių metų liepą svyravo nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2142 eurų Liuksemburge. Be to, EK vadovė pateikė planą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES bent 55 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Ji taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV.

2020 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomika sumažėjo rekordiškai 14,4 proc. Vasaros viduryje ES šalių vadovai susitarė dėl situacijos gelbėjimo plano, kuriam būtų skiriama 750 milijardų eurų.

Didžioji šių pinigų dalis (500 mlrd.) bus skiriama negrąžinamoms dotacijoms ES šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
Tegai:
Europa, atlyginimas, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
JAV prezidentas Donaldas Trampas

FTB pranešė apie siuntinio su ricino nuodais atsiuntimo Trampui tyrimą

Visa korespondencija, prieš pasiekti JAV vadovą, yra kruopščiai tikrinama už prezidento rezidencijos ribų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. FTB pareiškė, jog vykdo tyrimą po pranešimų apie nuodų siuntimą JAV prezidentui Donaldui Trampui, nors ir nepatvirtino incidento detalių.

"FTB ir mūsų partneriai Slaptojoje tarnyboje ir Pašto inspekcijos tarnyboje vykdo tyrimą dėl įtartino laiško, atsiųsto JAV vyriausybinio objekto pašto adresu. Šiuo metu nėra jokios grėsmės visuomenės saugumui", — sakoma FTB Vašingtono biuro pranešime.

Apie tai, kad Trampui adresuotoje siuntoje buvo rastas stiprus nuodas ricinas, pranešė televizijos kanalas "CNN" su nuoroda į dvu šaltinius teisėsaugos organuose.

Anot šaltinių, du teisėsaugos institucijų testai patvirtino ricino buvimą. Visa į Baltuosius rūmus atsiunčiama korespondencija prieš pristatymą yra tikrinama už prezidento rezidencijos ribų.

Ricinas jau fygūravo JAV kriminalinėse suvestinėse. 2011 metais du Džordžijos valstijos gyventojai buvo sulaikyti įtariami sąmokslu platinti nuodus kelių miestų federalinėse institucijose. Ricinas buvo atsiųstas 2013 metais ir buvusiam JAV prezidentui Barakui Obamai ir dar vienam senatoriui respublikonui.

Tegai:
siuntos, nuodingosios medžiagos, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Trampas apkaltino Kongreso narius slaptų duomenų nutekinimu
Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas
Donaldo Trampo karas ir taika
Trampas įspėjo amerikiečius dėl neramumų rinkimų dieną