Vilnius

Ekonomistas situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje laiko "fenomenu"

(atnaujinta 12:39 2020.08.19)
Specialistas įvardijo keturias priežastis, dėl kurių kainos respublikoje nesumažėjo, palyginti su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje koronaviruso pandemijos metu pavadino fenomenalia. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

"Fenomenas! Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, tiek būsto nuomos, tiek ir būsto pardavimo kainos koronaviruso pandemijos įkarštyje nesumažėjo", — rašo ekonomistas.

Jo nuomone, tam buvo keturios priežastys. Pirmoji — rekordinis imigrantų (daugiausia grįžtančių lietuvių) srautas į Lietuvą. Pasak Maurico, kovo–iepos mėnesiais grynasis tarptautinės migracijos balansas buvo +8,3 tūkst., iš jų +4,4 tūkst. Lietuvos piliečių ir 3,9 tūkst. imigrantų iš trečiųjų šalių.

Antroji priežastis, anot ekonomisto, yra itin dideli Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Kaip trečiąją priežastį Mauricas įvardijo gerą situaciją darbo rinkoje. Sodros duomenimis, birželį apdraustųjų skaičius buvo tik 2,1 procento mažesnis nei prieš metus, o darbo užmokestis buvo net 11,8 procento didesnis nei prieš metus.

Paskutine priežastimi ekonomistas įvardijo mažą Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo atvykstančių užsienio turistų (bei užsienio pirkėjų, pavyzdžiui, suomių Estijoje), tad trumpalaikės nuomos rinkos kritimas turėjo santykinai menką poveikį visai rinkai.

Mauricas taip pat pažymėjo, kad Lietuva turi atkreipti dėmesį į Vokietiją ir Skandinaviją, kur būsto kainos stipriai auga, kas lemia tai, kad pučiasi ekonominiai "burbulai".

"Reikia skatinti statybas ir didinti būstų pasiūlą, kad neišpūstume kainų burbulo ir Lietuvoje", — apibendrino jis.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Registrų centro duomenimis, per septynis šių metų mėnesius registruotų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius sudarė 65,6 tūkst. ir buvo devyniais procentais mažesnis nei 2019 metų sausio–liepos mėnesiais (72,2 tūkst.). Liepos mėnesį jų buvo daugiau nei 12,2 tūkst. Tai yra devyniais procentais daugiau nei 2019 metų liepą ir net 23,5 procento daugiau nei šių metų birželį.

Kalbant apie gyvenamųjų namų pardavimo sandorius, per metus jų buvo 6,4 tūkst. — dviem procentais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Liepos mėnesį buvo įregistruota daugiau nei 1,3 tūkst. sandorių, tai yra net 30 procentų daugiau nei šių metų birželį.

Anksčiau Lietuva pagal būsto kainų augimo tempą užėmė trečią vietą pasaulyje pagal "The Global House Price Index" reitingą. Respublikoje vidutinė nekilnojamojo turto kaina per pirmąjį metų ketvirtį padidėjo 13,8 proc. per 12 mėnesių.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Lietuva
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos ledlaužis

Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje

(atnaujinta 16:34 2020.09.20)
Dėl klimato kaitos padarinių regione atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimą jame dominuoti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).

"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
© CC BY-SA 3.0 / Timo Palo / Teadlased jääl
Arkties ledas iš Kinijos ledlaužio "Xue Long"

Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.

Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
© Sputnik / Pavel Lvov
Atominis ledlaužis "50 let Pobedy" Šiaurės ašigalyje

Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.

Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.

Vaizdas iš sraigtasparnio į atominį ledlaužį "Jamal"
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.

Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.

"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.

"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.

Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai (tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).

Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kita ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgybos darbai, šio regiono tyrinėjimas ir pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su Kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeisti jėgų pusiausvyrą.

© Sputnik / Anna Iudina
Rusijos poliarininkai per darbus dėl naujos dreifuojančios stoties "SP-40" dislokavimo Arkties regione
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas bendrai veiklai Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jo misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudoti šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.
Tegai:
Arktis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
Rusija Arktyje dislokavo dar vieną oro gynybos divizioną
Amerikos atominis povandeninis laivas Arktyje pasirodė iš po ledo — video
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM vadovybė visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus

(atnaujinta 11:54 2020.09.21)
Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė daro viską, kad Baltarusijai tektų kuo daugiau purvo. Tai žurnalistams pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus įrašydamas savo kalbą bendrai JT Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos diskusijai, praneša "BelTA".

Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu jis apgailestaudamas pažymėjo, kad pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją.

"Ypač mane stebina kai kurie mano kolegos pasisakymai [kalbama apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą. — Sputnik]. Mes turėjome velionį užsienio reikalų viceministrą Petrą Beliajevą, kuris pasakė: "Pagrindiniai žaidėjai dar nepasirodė scenoje, o mažvaikis jau šoka čečiotką". Kolega, tegul jis man atleidžia, man primena mažvaikį, kuris labiausiai stengiasi apmėtyti purvais Baltarusiją. Mes suprantame, kodėl tai vyksta, pas juos netrukus įvyks Seimo rinkimai. Todėl visi ten lenktyniauja, kad skaudžiau įgnybtų Baltarusijai. Mes ir tai išgyvensime", — sakė ministras.

Pasak jo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepakankamai įvertina situaciją ir pateikia atitinkamus pareiškimus.

"Jei jie mano, kad taip stiprina Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, jie labai klysta. Žinoma, istorija viską sustatys į savo vietas. Aš žinau, kad tai nebus malonu, bus jo kritikos, bet aš tai sakau visiškai sąmoningai, nes mes kalbėjome apie tai daug kartų — tiek akis į akį, tiek išplėstinėse komandose. Norėčiau, kad mano kolegos sustotų, pagalvotų ir pabandytų objektyviai, protingai įvertinti situaciją ir nepasiekti tos ribos, kai sugrįžti jau bus neįmanoma", — apibendrino Vladimiras Makėjus.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje, Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateities".

Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius sukritikavo Europos Sąjungos veiksmus situacijoje su Baltarusija
Linkevičius pareiškė, kad Minskas bando "pateisinti smurtą" išorine grėsme
Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE