Baltarusijos AE

Į pirmąjį BelAE reaktorių pakrautas branduolinis kuras

(atnaujinta 17:01 2020.08.20)
Šiuo metu į Astravo atominės elektrinės reaktorių pakrautos 163 kuro kasetės, dabar laukia "šaltieji" ir "karštieji" bandymai

VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Į Astravo AE pirmąjį energetinį bloką baigtas krauti branduolinis kuras, būtinos fizinės paleidimo operacijos tęsiamos, sakė branduolinės saugos reguliavimo skyriaus vadovas Vigenas Maruchianas.

"Iki šiol į reaktoriaus įrenginį buvo įkeltos 163 kasetės. Tačiau tuo pat metu vis dar yra tam tikrų sutankinimo procedūrų, jos nevyksta per valandą ar per dieną", — "BelTA" pasakojo "Gosatomnadzor" atstovas.

Anot jo, antrasis fizinio paleidimo etapas bus numatytas po to, kai Baltarusijos AE atsiųs pranešimą apie pasirengimą hidrauliniams bandymams.

Taip pat specialistas patikslino, kad pirmasis fizinio paleidimo etapas, kuris reiškia branduolinio kuro pakrovimą, praėjo prieš "šaltuosius" bandymus (kai hidrauliniai bandymai atliekami reaktoriaus temperatūroje iki 130 laipsnių), o po to "karštuosiuose" bandymuose, kai temperatūra pakils aukščiau 130 laipsnių.

Po tam tikro laiko, kai bus baigti darbai, siekiant užtikrinti AE patikimumą ir saugą, bus pradėtas fizinis elektrinės užvedimas, po kurio palaipsniui bus didinama reaktoriaus galia. Po fizinio paleidimo prasidės energijos paleidimo stadija — tada BelAE pirmą kartą pradės gaminti elektrą ir tiekti ją į tinklą. Numatoma pradėti eksploatuoti BelAE jėgainę 2021 metų pradžioje.

Gardino srityje statoma Baltarusijos AE su dviem VVER-1200 reaktoriais, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai šalies atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Tegai:
branduolinis kuras, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
VRM: aptartas pasirengimas galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE
Gudrus Lietuvos planas: palikti Baltarusiją be elektros ir užsidirbti
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:07 2020.09.22)
Vašingtonui nereikėtų Baltijos šalių kaip sąjungininkių prieš dujotiekio statybą, jei Berlyno pozicija būtų kitokia, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Jei Berlynas projekto "Nord Stream-2" blokavimo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas Aleksejus Gromovas.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas formuoja koaliciją, siekdamas užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybos užbaigimui.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pasakė, kad pagrindinis "Navalno bylos" plėtojimo tikslas kai kurioms Vakarų šalims yra dujotiekio statybų blokavimas.

Ekspertas Aleksejus Gromovas pabrėžė, kad JAV įvairiais būdais bando atšaukti projekto realizavimą, tačiau Vokietija negali būti laikoma tokios koalicijos nare, nes ji palaiko "Nord Stream-2".

"Reikia pasakyti, kad pareiškimai, kuriuos šiandien mes girdime iš JAV šioje srityje, rodo, kad būtent Vokietija negali būti Jungtinių Valstijų laikoma visaverte šios koalicijos dalimi, nes Vokietija kaip ir anksčiau yra pagrindinė interesantė iš ES šalių pusės šio projekto realizavimo atžvilgiu. Nepaisant visų pastarosiomis savaitėmis išsakytų politinių pareiškimų, susijusių su įvykiais, nesusijusiais su energetikos sektoriumi, mes žinome Vokietijos Bundestago poziciją, žinome Vokietijos valdžios institucijų poziciją. Ji labai atsargiai pasisako neigiamo požiūrio į projektą tema. Vis tiek Vokietija siekia užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas", — pasakė ekspertas.

Anot Gromovo, jei Berlynas šiuo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų. Ekspertas mano, kad į šį sąrašą galėtų patekti Baltijos šalys ir Lenkija, galbūt net Danija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Baltijos šalys, Rusija, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Dar šia tema
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Nepaisant spaudimo: ar Rusija ir Europa užbaigs "Nord Stream-2"
Jaunimas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per metus du kartus padidėjo jaunimo nedarbas

(atnaujinta 18:17 2020.09.22)
Pranešime teigiama, jog kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvos Užimtumo tarnyboje rugpjūtį 42,4 proc. įregistruotų darbo neturinčių asmenų buvo jaunesni nei 30 metų, o tai du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, skelbiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Pabrėžiama, kad didėjantis jaunimo nedarbas daugybėje Europos Sąjungos (ES) šalių jau seniai yra vienas rimčiausių darbo rinkos iššūkių. Ši tendencija pastaruoju metu ryškėja ir Lietuvoje

Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmą rudens dieną darbo neturėjo 50,5 tūkst. jaunuolių. Daugiausia jų buvo Kaune — 15,4 proc., Lazdijų rajone — 15 proc. ir Alytuje — 15 proc. Mažiausia — Neringoje (3 proc.) ir Pakruojo rajone (3,5 proc.). 

"Jaunimo nedarbo šuolį lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, didžioji jų dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse, kurias labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviai persvarstė veiklos perspektyvas, optimizavo funkcijas ir darbo jėgos apimtis. Dėl to teko atleisti dalį mažiau kvalifikuotų ir mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų", — teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Be to, kai kurie savarankišką veiklą vykdę jaunuoliai pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos ir tapo bedarbiais.

Pranešime teigiama, jog kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas. 

Pažymima, kad 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais darbdaviai registravo 130,8 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 12,2 tūkst. terminuotam įdarbinimui.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, jaunimas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl BelAE grėsmės ES
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti dar 9 COVID-19 atvejai