Krovininiai automobiliai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Lietuvos ekonomika visur gauna neigiamų momentų

(atnaujinta 22:52 2020.08.24)
Lietuva tikėsis Europos Sąjungos pagalbos, tačiau ji turi rasti savo stipriąsias puses, kad stabilizuotų ekonominę situaciją krizės metu, sakė ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Lietuva sugriežtino COVID-19 reikalavimus užsieniečiams, vykdantiems tarptautinius komercinius pervežimus ir tranzitą.

Dabar tie, kurie į Lietuvą atvyks mažiau nei 72 valandoms, turės likti izoliacijoje, kol išvyks iš Lietuvos. Tai užtikrins, kad kelioms dienoms iš užsienio atvykę vežėjai be reikalo nevaikščiotų po miestą ir neplatintų galimos koronavirusinės infekcijos.

Duodamas interviu Sputnik Lietuva, ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių studijų instituto ekspertas Michailas Beliajevas sakė, kad Baltijos šalių ekonomika patiria depresiją.

"Baltijos šalių ekonomika dabar nėra labai diversifikuota. Ji yra gan prislėgta. Ir akivaizdu, kad bet kokį neigiamą, net, atrodo, nelabai reikšmingą veiksnį ekonomika suvokia stipriau. Baltijos šalys, šiuo atveju mes kalbame apie Lietuvą, kuri turi tam tikrą tranzito, transporto ir turizmo komponentą, apskritai po truputį iš visur Lietuva gauna tik neigiamus aspektus — bet kuriame iš šių komponentų", — teigė ekspertas.

Jo nuomone, dabar papildoma rizika užsienio verslui Lietuvoje sudaro prielaidas susidaryti sudėtingai situacijai ateityje.

"Jei kiltų abejonių, ar verta užsiimti verslu Lietuvoje, tai ši papildoma rizika sukuria sunkumų. Ir ne tik dabartiniam, bet ir vėlesniam verslui. Baltijos šalys ir Lietuva nėra išimtis, praranda verslą, gyventojų skaičius mažėja, darbo jėgos nutekėjimas, įmonės yra uždaromos, o tai palieka įspaudą dabarčiai ir daro ateities situaciją sudėtinga", — pažymėjo ekspertas.

Anot Beliajevo, Lietuva pagaliau turi apmąstyti savo stipriąsias puses ir susikurti savo ekonomiką.

"Lietuva, matyt, kreipsis į ES ir tikėsis bent kažkokios pagalbos. Deja, kai ekonomika silpna, veiksmų nėra tiek daug. Vidaus rinka nėra pakankamai didelė, kad galima būtų į ją remtis. <...> Galbūt jie pagalvos apie vidaus rinkos plėtrą, pagaliau suras stipriąsias ekonomines puses net krizės metu. Atsisėsti ir pamatyti, ką gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, ką savo piliečiams, kaip plėtoti vidaus verslą ir kurti aplink jį ekonomiką", — teigė ekspertas.

Koronaviruso pandemija sukėlė naujas finansines krizes, nes daugelis šalių įvedė apribojimus, kurie savo ruožtu paveikė ekonomiką. Šiuo metu Lietuvoje yra kritinė padėtis. Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad ekonominis nuosmukis valstybėje bus švelniausias visoje euro zonoje.

Tegai:
krizė, ekonomika, Lietuva
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Pinigai

Europoje pasiūlyta įvesti minimalų atlyginimą  

(atnaujinta 15:39 2020.09.19)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė įvesti minimalų atlyginimą ES, nes daugelis neturi pakankamai lėšų pragyventi, rašo "Reuters".

Minimalus atlyginimas Europos šalyse šių metų liepą svyravo nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2142 eurų Liuksemburge. Be to, EK vadovė pateikė planą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES bent 55 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Ji taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV.

2020 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomika sumažėjo rekordiškai 14,4 proc. Vasaros viduryje ES šalių vadovai susitarė dėl situacijos gelbėjimo plano, kuriam būtų skiriama 750 milijardų eurų.

Didžioji šių pinigų dalis (500 mlrd.) bus skiriama negrąžinamoms dotacijoms ES šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
Tegai:
Europa, atlyginimas, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai