Mergina dirba

Keturi skaitmeninių inovacijų centrai Lietuvoje gavo 17,7 mln. eurų ES investicijų

(atnaujinta 08:45 2020.08.25)
Pažymima, kad pasinaudoję ES investicijomis, skaitmeninių inovacijų centrai turės daugiau galimybių teikti tvarias ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias paslaugas

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Keturiems Lietuvoje veikiantiems skaitmeninių inovacijų centrams paskirstyta 17,7 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Finansavimą gavo UAB "Pažangios inovacijos", VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas ir UAB Uosto verslo centras.

"Sėkmingai projektus įgyvendinančių skaitmeninių inovacijų centrų sukurta infrastruktūra per artimiausius 5–6 metus galės pasinaudoti daugiau nei 900 įmonių. Tiek pat bendrovių, pasinaudojusių skaitmeninių inovacijų centrų paslaugomis, galės diegti skaitmenines inovacijas. Skaičiuojama, kad įgyvendinant projektus turėtų būti sukurta daugiau nei 1,3 tūkst. naujų gaminių, paslaugų ar procesų prototipų", — pasakė ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Skaitmeninių inovacijų centrai vykdys projektus, kuriuos įgyvendinant bus diegiami infrastruktūros darbai, įsigyjama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų įrangos bei teikiamos inovacijų konsultacinės, inovacijų paramos ar kitos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos.

Skaitmeninių inovacijų centrai taip pat galės Lietuvos įmonėms teikti kokybiškas paslaugas informacinių technologijų, fotonikos, lazerių, erdvinių duomenų apdorojimo technologijų vystymo, žemės ūkio, išmaniosios gamybos, kosmoso, robotikos, kibernetinio saugumo srityse.

Pagal priemonę "Skaitmeninių inovacijų centrai" paraiškas galėjo teikti inovacijų grupių koordinatoriai, kurių pagrindinė veikla — teikti paslaugas įmonėms, ketinančioms skaitmeninti ir kurti savo produktus ar technologijas, ateityje plėtojant veiklą su ES partneriais.

Paraiškas teikusios inovacijų grupės savo projektus priskyrė šiems sumaniosios specializacijos prioritetams: naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų bei informacinių ir ryšių technologijų.

Lietuvoje šiuo metu yra 18 skaitmeninių inovacijų centrų. Pagrindinė jų veikla — teikti paslaugas Lietuvos verslo ir mokslo institucijoms, diegiančioms naujas technologijas, reikalingas produktams ir procesams skaitmeninti.

Europos šalių įvertinimas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
© Sputnik /
Europos šalių įvertinimas pagal inovacijų ekonomikoje lygį
Tegai:
inovacijos, investicijos, ES, Lietuva
Dar šia tema
Paskirti papildomi 2 mln. eurų inovatyviems dizaino sprendimams įgyvendinti
ES vadovai susitarė dėl naujo biudžeto: Lietuvai — apie 14,6 mlrd eurų
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos ledlaužis

Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje

(atnaujinta 16:34 2020.09.20)
Dėl klimato kaitos padarinių regione atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimą jame dominuoti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).

"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
© CC BY-SA 3.0 / Timo Palo / Teadlased jääl
Arkties ledas iš Kinijos ledlaužio "Xue Long"

Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.

Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
© Sputnik / Pavel Lvov
Atominis ledlaužis "50 let Pobedy" Šiaurės ašigalyje

Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.

Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.

Vaizdas iš sraigtasparnio į atominį ledlaužį "Jamal"
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.

Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.

"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.

"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.

Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai (tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).

Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kita ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgybos darbai, šio regiono tyrinėjimas ir pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su Kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeisti jėgų pusiausvyrą.

© Sputnik / Anna Iudina
Rusijos poliarininkai per darbus dėl naujos dreifuojančios stoties "SP-40" dislokavimo Arkties regione
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas bendrai veiklai Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jo misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudoti šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.
Tegai:
Arktis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
Rusija Arktyje dislokavo dar vieną oro gynybos divizioną
Amerikos atominis povandeninis laivas Arktyje pasirodė iš po ledo — video
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Eilės Baltarusijos pasienyje

Baltarusijos į Lietuvą negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 09:30 2020.09.21)
Latvijos ir Lenkijos kryptimis yra mažiau eilių nei Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidarė sunkvežimių eilė. Tai liudija Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komiteto stebėjimo kamerų duomenys.

8:00 val. duomenimis Iš Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti daugiau nei 350 sunkvežimių.

Dauguma jų susikaupė Benyakoni patikros punkte, kur savo eilės laukia daugiau nei 150 sunkvežimių. "Privalkoje" yra virš 130 sunkvežimių, o "Kamenny Log" — daugiau nei 70 sunkvežimių.

Kotlovkoje eilių nėra.

Latvijos ir Lenkijos kryptimis yra mažiau eilių. Daugiau nei 20 sunkvežimių negali įvažiuoti į Latviją, o daugiau nei 150 sunkvežimių — į Lenkiją.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia be pokyčių.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Lietuva