Auksas

Putinas būtų didvyris tarp biržininkų: Vokietijos ekspertas apie Rusijos strategiją

(atnaujinta 09:14 2020.08.25)
Auksas pasirodė esąs pelningiausias turtas koronaviruso pandemijos metu, jo vertė rugpjūčio mėnesį pasiekė istorinį maksimumą

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategija supirkinėti auksą, kad sumažintų priklausomybę nuo dolerio, pasirodė pati teisingiausia. Apie tai interviu "Die Welt" pareiškė ekonomikos skyriaus redaktorius Holgeris Cšepicas (Holger Zschäpitz).

Koronaviruso pandemijos metu būtent auksas pasirodė pats pelningiausias turtas. "Deutsche Welle" duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio jo vertė išaugo nuo 1 500 iki 2 000 dolerių už unciją ir pasiekė istorinį maksimumą.

"Jei Vladimiras Putinas vadovautų investiciniam fondui, jis dabar būtų didvyris tarp biržininkų, nes kiekvienas iš jų svajoja numatyti tendenciją. Rusijos prezidentui tai pavyko", — teigia leidinio ekspertai.

Anksčiau, 2015 metais, Holgeris Cšepicas rašė, kad Rusijos vadovas klydo padidindamas aukso dalį Rusijos tarptautiniuose rezervuose ekonominės krizės įkarštyje. Tačiau rugpjūčio 22 dieną ekspertas pripažino, kad pats padarė klaidą prognozėse.

Anot jo, Vladimiras Putinas tokiu būdu nusprendė sumažinti Rusijos atsargų priklausomybę.

"Jis sumaniai susidorojo su šia geopolitine užduotimi. Šioje srityje jis elgiasi protingai ir sėkmingai", — padarė išvadą ekspertas.

Tegai:
Vladimiras Putinas, auksas, Rusija
Dar šia tema
Išskirtinės priemonės: Rusija ir Kinija nusigręžė nuo dolerio
Tyrimas: po karantino kas penktas verslas lieka tik prie internetinės prekybos
Ekonomistas paskelbė apie "dviejų greičių" Europos grėsmę Lietuvos ekonomikai
Nord Stream-2

Vokietija neatsakė į pranešimus apie bandymą derėtis su JAV dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:38 2020.09.21)
Anksčiau pranešta, kad prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Vokietijos finansų ministerija nekomentavo daugelio žiniasklaidos priemonių informacijos, kad Berlynas tariamai bandė susitarti su Vašingtonu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" atsisakymo, sakė ministerijos atstovas Berlyne, pranešė RIA Novosti.

Kaip praėjusią savaitę rašė savaitraštis "Die Zeit", Vokietijos vyriausybė neva pasiūlė JAV milijardo dolerių mainus už tai, kad Vašingtonas atsisakytų apriboti dujotiekio projektą, išreikšdama savo pasirengimą finansuoti dviejų terminalų statybą Vokietijoje, kad gautų amerikiečių suskystintas gamtines dujas.

Leidinys pridūrė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas vicekanclerio, Vokietijos finansų ministro Olafo Šolco (Olaf Scholz) laiške, rugpjūčio 7 dieną išsiųstame savo kolegai iš Amerikos Stivenui Mnučinui (Steven Mnuchin).

"Negaliu jums pasakyti apie naują padėtį", — sakė ministerijos atstovas, atsakydamas į klausimą, ar ministerija yra pasirengusi pripažinti tokio laiško egzistavimą.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Tegai:
JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Elektros tiekimo linijos

Kaliningrado srities energetikos sistema sėkmingai išlaikė autonominius bandymus

(atnaujinta 12:08 2020.09.21)
Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Elektros energijos gamybos objektai Kaliningrado srityje sėkmingai išlaikė bandymus, kaip veikia regiono energetikos sistema izoliuotu režimu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės TEC-2 spaudos tarnybą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bandymai vyks rugsėjo 12 d., tačiau vėliau pranešta apie atidėjimą dėl vieningos balsavimo dienos.

Bandymai praėjusį šeštadienį truko aštuonias valandas — nuo 10:00 iki 18:00, Kaliningrado srities sistema veikė visiškai autonomiškai. Elektros energijos gamyba buvo lygi jos suvartojimui ir siekė nuo 460 iki 498 megavatų.

Bandymuose dalyvavo Kaliningrado TEC-2, Pregolsko, Majakovsko ir Talachovsko šiluminės elektrinės.

Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede. Bandymai buvo sėkmingi ir parodė Kaliningrado srities energetikos sistemos pasirengimą veikti autonomiškai.

Kol kas Kaliningrado srities energetinė sistema yra susijusi su likusia Rusijos dalimi per Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus. Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL, Rusijos regionas bus aprūpinamas elektra iš keturių naujų elektrinių, kurių bendras galingumas sieks apie vieną gigavatą.

Trys iš jų naudoja dujinį kurą, dar viena — anglies, yra statoma kaip atsarginė ir veiks "šaltojo rezervo" režimu.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

2018 metais Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tikimasi, kad galutinai Baltijos šalys turės palikti BRELL energijos žiedą ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos iki 2025 m.

Pernai gegužę įvyko pirmieji tokie bandymai — 72 valandoms buvo sustabdytas elektros srautas iš Lietuvos ir priešinga kryptimi. Bandymai buvo pripažinti sėkmingais, neįvyko nė vienas elektros tiekimo sutrikimas.

Kaip ne kartą pastebėjo ekspertai, Rusija BRELL energetikos žiedo atsisakymo srityje padarė daug daugiau nei Baltijos šalys ir faktiškai visiškai paruošė Kaliningrado sritį autonominiam energetikos režimui, ko negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurios ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių naudoja nestabilią energetinę jungtį.

Tegai:
elektros energija, elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Lietuva, Rusija, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Ekspertas: Kaliningrado sritis jau parodė, kad gali veikti be BRELL
Mikroskopas, archyvinė nuotrauka

Mokslo ir studijų institucijoms 10 mln. eurų verslo inovacijoms kurti

(atnaujinta 14:45 2020.09.21)
Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Inovatyvių, verslių idėjų kūrimui ir įgyvendinimui mokslo ir studijų institucijose skatinti skiriama 10 mln. eurų Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytų ES investicijų, apie tai pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šias lėšas aukštosios mokyklos ir mokslo institutai galės naudoti mokslo rezultatų diegimo rinkoje įgūdžiams plėtoti.

"Nors Lietuvos mokslininkai, taip pat ir pasitelkdami kolegas iš užsienio, kuria modernias technologijas ir padeda gimti inovatyvioms verslo idėjoms, vis dar stinga veiksmingo mokslo įveiklinimo visuomenės, ekonomikos, verslo plėtrai. Tam reikia papildomos realios pagalbos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

Finansavimas skiriamas siekiant padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo apimtis.

Bus finansuojamos komandiruotės ir stažuotės, skirtos įgyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vadybos, antreprenerystės žinių, pristatyti MTEP produktus, taip pat mokymai, susiję su antreprenerystės įgūdžių formavimu ir žinių ir technologijų perdavimo, tyrėjų verslumo įgūdžių stiprinimu.

Mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą veikloms, padėsiančioms vystyti ir komercinti MTEP produktus: konsultacijoms, ekspertinėms paslaugoms, rinkodarai, MTEP vadybos sistemų diegimui, taip pat veikloms, susijusioms su MTEP produkto pristatymu visuomenei.

Vienam projektui numatoma skirti iki 700 tūkst. eurų. Paraiškas finansavimo konkursui galima teikti iki spalio 19 dienos.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Greitaisiais testais pradedami tirti švietimo įstaigų darbuotojai
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus
Nutarta mokėti ligos išmoką, jeigu nesergančiam vaikui paskiriama privaloma izoliacija