JAV prezidentas Donaldas Trampas

Kodėl Trampas pagrasino nutraukti verslą su Kinija

(atnaujinta 12:01 2020.08.24)
JAV prezidentas Donaldas Trampas leido visiškai nutraukti ekonominius ryšius su Kinija. Pranešimą komentavo Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vladimiras Vasiljevas  

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas gali "nutraukti JAV ir Kinijos ekonomiką", jei laimės prezidento rinkimus, sakė jis interviu "Fox News".

Žurnalistas paklausė Amerikos lyderio, kokia politika bus vykdoma KLR atžvilgiu, jei jis laimėtų rinkimus. Trampas pažymėjo, kad iki šiol JAV "nieko negavo iš Kinijos, tik prarado pinigus".

"Jūs manęs klausiate, ar aš būsiu pasirengęs atsiriboti (JAV ir Kinijos ekonomikai) ir nepalaikyti verslo su Kinija. Tai labai įdomus klausimas. Jie su mumis elgiasi neteisingai. Aš pagalvosiu apie tai", — sakė JAV prezidentas.

Sputnik radijui ekonomikos mokslų daktaras, Rusijos mokslų akademijos JAV ir Kanados instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vladimiras Vasiljevas papasakojo, kas, jo manymu, buvo šio pareiškimo priežastis.

"Manau, kad tai yra rinkimų skelbimas ir keletas paprastų grasinimų. Tiesą sakant, ekonominiai JAV ir Kinijos ryšiai yra gana rimti. Atminkite, kad beveik nė viena amerikiečių firma nepaliko Kinijos, todėl šie ryšiai išlieka. Trampo pareiškimas yra rinkimų kampanijos dalis. Pareiškimas skirtas Amerikos auditorijai, tai priešrinkiminė retorika. Faktas yra tas, kad neseniai baigėsi  Demokratų partijos kongresas. Demokratai teigė, kad jie vėl sugrąžins JAV ir Kinijos santykius į tokius, kokie jie buvo prieš "prekybos karo pradžią", — sakė jis.

"Trampas savo pareiškimais kontrastuoja: jis mano skirtingai nei demokratai, kurie įteikė Kinijai alyvuogių šakelę, jis sužaidė pertraukos metu. Tai yra grynai politinis pareiškimas, kuriuo pabrėžiama visiška Donaldo Trampo ir demokratų kandidato į prezidentus Džo Baideno požiūrio į JAV ir Kinijos santykius priešingybė", — teigė Vladimiras Vasiljevas.

Jungtinių Valstijų ir Kinijos konfrontacija ekonominiais klausimais aktyviai tęsiasi nuo praėjusių metų, kai pradėjo vystytis vadinamasis "prekybos karas".

JAV ir Kinija pasirašė laikiną dvejų metų prekybos susitarimą, kuris yra pirmoji prekybos susitarimo dalis. Manoma, kad KLR padidins iš JAV įsigytų prekių kiekį 200 milijardų JAV dolerių. Tuo pat metu galioja jau nustatyti 25 % muitai prekėms iš Kinijos, kurių vertė yra 250 milijardų JAV dolerių.

Tegai:
ekonomika, Kinija, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas nori susitikti su Putinu prieš JAV prezidento rinkimus
Trampas Putiną pavadino "pasaulinio lygio šachmatininku"
Baltarusijos AE

Vaičiūnas pasiskundė TATENA dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 20:46 2020.09.25)
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos vadovo, branduolinė sauga yra vienas iš agentūros atsakomybės klausimų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) skirti nuolatinį dėmesį Baltarusijos atominei elektrinei (BelAE), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Rugsėjo 21–25 dienomis vyko 64-oji TATENA Generalinės konferencijos sesija. Nuotoliniu būdu Lietuvos energetikos ministerijos vadovas su agentūros vadovu Rafaeliu Grossi aptarė situaciją aplink elektrinę. Jis pasiskundė, kad Minskas toliau intensyviai vykdo BelAE paleidimo darbus, "ignoruodamas branduolinę saugą".

"Politiniai procesai diktuoja Baltarusijos BE įgyvendinimo eigą, kas yra pavojinga praktika tokiuose objektuose kaip atominės elektrinės. Branduolinė sauga taip pat yra ir TATENA atsakomybės klausimas, todėl tikiuosi, kad šiam projektui TATENA skirs beprecedentį ir nuolatinį dėmesį", — pasakė Vaičiūnas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva informavo Baltarusijos perdavimo sistemos operatorių, kad Vilnius neteiks Baltarusijai galios rezervų. Taip įgyvendinami Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimai.

Be to, TATENA vadovas buvo informuotas, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją, kad ateityje iš anksto būtų gaunama visa svarbi informacija iš Baltarusijos pusės, susijusi su priimamais  sprendimais dėl branduoliniame įrenginyje atliekamų fizikinių bandymų, bloko energetinio paleidimo, jo bandomojo-pramoninio eksploatavimo pradžios bei pramoninio eksploatavimo pradžios.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerija, energetika, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Seime svarstoma strategija tam atvejui, jei Baltijos šalyse kiltų nesutarimų dėl BelAE
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Danske Bank

Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

(atnaujinta 20:33 2020.09.25)
Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams, nors pačioje Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje, mano analitikas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Dėl sistemingo pinigų plovimo Baltijos šalių bankuose vyks rimti patikrinimai, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

"Danske Bank" ir "Deutsche Bank" įtariami įtartinų pinigų operacijų vykdymu per "Danske Bank" filialą Lietuvoje. Kalbama apie 540 milijonų eurų.

Daroma prielaida, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai išplaunant pinigus iš Rusijos" per 2012–2015 metų laikotarpį. Tam buvo naudojamas vadinamasis veidrodinės prekybos metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pareiškė, kad "kryžiaus žygis" pasiekė ir Baltijos šalis.

"Manau, kad dabar įvyks labai rimtas reidas po visus Baltijos šalių bankus. "Danske Bank" — tai tik pati pradžia. <...> Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams. Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje. Ten per visą istoriją buvo tik pora bankų, kurie vykdė tokias išorines operacijas. Nors Latvijoje tokių bankų buvo apie keliolika. Bus reidas, ir Estija taip pat gali ruoštis, nes ateis ir į ją pasibelsti", — pasakė jis.
Tegai:
bankai, Danske Bank, Baltijos šalys, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina