Trakų pilis

Ekspertas: Lietuva praras kelis milijardus eurų turizmo sektoriuje

(atnaujinta 22:13 2020.08.24)
Ši aplinkybė bus papildomas smūgis Lietuvos gyventojų gerovei, mano kelionių agentūros "Delfin" generalinis direktorius Sergejus Romaškinas

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. Dėl sumažėjusio turistų srauto Lietuvos BVP nesulauks kelių milijardų eurų, interviu Sputnik Lietuva pasakė kelionių agentūros "Delfin" generalinis direktorius Sergejus Romaškinas.

Lietuvos apgyven­di­ni­mo įstaigose 2020 metų antrąjį ketvirtį gyveno 72 proc. mažiau turistų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, praneša respublikos Statistikos departamentas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyti 2673 koronaviruso atvejai, 85 pacientai mirė. Respublikoje galioja nepaprastosios situacijos režimas. Naujausiais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, į "koronaviruso paveiktų šalių" sąrašą yra įtrauktos 102 šalys, o atvykę iš jų turistai privalo laikytis dviejų savaičių izoliacijos.

Anksčiau pranešta, kad daugybė naujų apribojimų keliautojams sukėlė europiečiams, kurie ilgai laukė rugpjūčio atostogų, sumaištį. Dabar žmonės turi pasiruošti vėlavimams ir nenumatytoms išlaidoms.

Kelionių agentūros "Delfin" generalinis direktorius Sergejus Romaškinas pažymėjo, kad dėl įvedamų apribojimų tam tikrą laiką turistų Lietuvoje nebus.

"Faktiškai tokie draudimai, kuriuos matome daugelyje šalių, reiškia, kad išvykstamajam turizmui į šalį yra dedamas riebus kryžius, ir, žinoma, turistai tokiomis sąlygomis neįvažiuos, išskyrus gal kai kuriuos visiškai force majeure atvejus, ten, kur įvažiuoti reikia bet kokiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad neapibrėžtą laiką Lietuvoje nebus turistų. <...> Atsižvelgiant į bendrą ekonomikos nuosmukį, šalies BVP sumažėjimą, tai yra papildomas smūgis šalies gyventojų ir visos ekonomikos gerovei", — pasakė jis.

Romaškinas pridūrė, kad apribojimai yra priverstiniai, tačiau daugelis šalių elgiasi atsargiau, bandydamos rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir verslo interesų. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse atliekamas skubus turistų tikrinimas.

"Man atrodo, kad čia reikėjo priimti kažkokį kompromisinį sprendimą, o ne visus sodinti į karantiną", — apibendrino jis.

Tegai:
ekonomika, turizmas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės
JAV oro linijų bendrovės lėktuve keleivės susipešė dėl kaukės — video
Ženeva žada turistams "kišenpinigius"
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Vilkikai

Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą Lietuvos

(atnaujinta 19:15 2020.09.23)
Tačiau jei Baltarusija žengs tokį žingsnį, ji turėtų tikėtis analogiškų veiksmų iš kaimyninių šalių, sakė ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusija gali neišduoti dvišalių ar daugiašalių leidimų gabenti prekes per savo teritoriją, o tai sukels tam tikrų padarinių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.

"Atitinkamai leidimas nebuvo išduotas užsienio vežėjui, užsienio vežėjas negali praeiti per teritoriją. Atitinkamai priešingu atveju užsienio šalys, siunčiančios sunkvežimius su prekėmis, atšauks arba anuliuos savo leidimus Baltarusijos vežėjams", — paaiškino jis.

Chrapačas pabrėžė, kad jei Minskas nori uždaryti sienas, taip ir padarys, tačiau nėra aišku, kas nuo to labiausiai nukentės.

"Jei staiga Baltarusija užsimanys kažkokiu būdu uždaryti sieną, ji gali tai padaryti visiškai, arba neišduodama leidimų keliauti per savo teritoriją, arba tiesiog uždarydama sieną prisidengiant karantinu ar kitomis priemonėmis. Tuo tarpu turi teisę tikėtis lygiai tokios pačios reakcijos iš kaimyninių valstybių. Šioje situacijoje reikia žiūrėti, kas labiausiai nukentės —ar Baltijos šalys, ar Baltarusija", — pridūrė ekspertas.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad rytinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai, uždarius Baltarusijos sieną, galės nukreipti krovinius per kitas šalis. Jis pažymėjo, kad reikšmingų pokyčių Baltarusijos sienos kirtimo režime nėra užfiksuota, tačiau Lietuva neatmeta galimybės ją uždaryti.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis bus "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia įprastu režimu.

Tegai:
tranzitas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus