Žygimantas Mauricas

Ekonomistas: antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai nebus žymus

(atnaujinta 13:49 2020.08.25)
Tačiau jis pažymėjo, kad tam tikri sektoriai, tokie kaip atvykstamojo/išvykstamojo turizmo, kenčia, nes dėl neapibrėžtumo ir reikalavimo atvykus iš labiausiai koronaviruso infekcijos paveiktų šalių laikytis privalomo karantino turistų srautai ženkliai krenta.

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos nereikėtų baimintis, nes jos poveikis ekonomikai bus nepalyginamai menkesnis nei pirmosios, rašo savo Facebook paskyroje "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Pavyzdžiui, Izraelyje antroji banga buvo didesnė nei pirmoji, tačiau ekonominis aktyvumas antrosios bangos metu sumažėjo tik nežymiai. Bulgarijoje, kurioje antroji banga taip pat buvo didesnė nei pirmoji, ekonominis aktyvumas visai nesumažėjo", — rašė jis.

Maurico teigimu, taip yra todėl, kad sveikatos apsaugos sistema būna geriau pasirengusi COVID-19 pandemijai. Pavyzdžiui atliekama daugiau testų, o visuomenė nebepanikuoja taip stipriai, kaip pirmosios viruso bangos metu.

Be to, valdžios institucijos nebetaiko visuotinio karantino, o vietoje jo skatina gyventojus laikytis fizinio atstumo, dėvėti kaukes.

Tačiau ekonomistas pažymėjo, kad visgi tam tikri sektoriai, tokie kaip atvykstamojo/išvykstamojo turizmo kenčia, nes dėl išaugusio neapibrėžtumo ir reikalavimo atvykus iš labiausiai koronaviruso infekcijos paveiktų šalių laikytis privalomo karantino turistų srautai ženkliai krenta.

Bendras per visą epidemijos laikotarpį nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 2694, 1785 piliečiai pasveiko, mirčių — 85.

Šiuo metu izoliuojasi — ne tik su nustatytu koronavirusu, bet ir dėl kontakto su sergančiais, taip pat dėl ​​atvažiavimo iš koronaviruso paveiktų šalių — 3780 žmonių.

Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 172 įvežtiniai COVID-19 atvejai.

Respublikoje pastebimai išaugo infekcijos atvejų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad padėtis pradeda panašėti į buvusią balandį, kai šalyje buvo įvestas karantinas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno, pirmoji koronaviruso banga niekada nesibaigė Lietuvoje, o dabar galima kalbėti apie antrąjį piką. Taip pat, pasak mokslininko, respublikoje nebus antrosios COVID-19 bangos, tačiau galimi dar keli pikai.

Tegai:
ekonomika, koronavirusas, Žygimantas Mauricas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Politikas: anksčiau ar vėliau Latvija turės pagerinti santykius su Rusija
Statistika: antrąjį ketvirtį Lietuva priėmė 72 proc. mažiau turistų
Tanklaivis Coral Favia

Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys Rusijos

Pagal "Klaipėdos naftos" tvarkaraštį, tik per pirmąjį rudens mėnesį Lietuva turėtų gauti 332 tūkstančius kubinių metrų kuro

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas suskystintų dujų krovinys iš Rusijos. Tai liudija laivų sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje išplaukė iš Vysocko uosto ir ketvirtadienį 4:47 pasiekė Klaipėdą. Lietuvos SGD terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" grafike nurodoma, kad laivas turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro.

Iki mėnesio pabaigos Lietuva laukia dar dviejų tanklaivių, tačiau "Klaipėdos naftos" grafike laivų pavadinimai nenurodyti. Iš viso rugsėjį Lietuva turi gauti 332 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas brangiai apsieina Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant išlaidų jo išlaikymui.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos kuro tiekimai tapo reguliariais nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, apie  kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos verslas naudojasi palankiais Rusijos SGD pasiūlymais
Klaipėdos SGD stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevičius.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė

"Surengė viešą egzekuciją": Nausėda užstojo savo žmoną po jos kalbos

(atnaujinta 14:39 2020.09.24)
Lietuvos vadovo žmonos pareiškimą kai kurie komentatoriai konferencijoje įvertino kaip nepagarbą moterų darbui

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užstojo savo žmoną Dianą, kai ji buvo apkaltinta seksizmu dėl jos kalbos renginyje "Lietuvos Davosas".

Lietuvos vadovas pareiškė neturintis teisės tylėti, nes ši situacija kelia daug platesnių klausimų nei pirmoji ponia ar jis pats.

"Užvakar Diana dalyvavo diskusijoje apie moterų įgalinimą ir išreiškė mintį, kad nustekentoje šalies švietimo sistemoje negelbsti ir tas faktas, kad 79 proc. mokytojų yra moterys. Jos tampa neįgalios sistemos įkaitėmis ir mažai kas pasikeistų, jeigu mokyklose dirbtų analogiškas procentas vyrų", — perpasakojo savo žmonos teiginio esmę Nausėda savo  Facebook paskyroje.

Pasak jo, "naratyvų medžiotojai" šią mintį pavertė antiteiginiu apie nepagarbą moters darbui. Jis priekaištavo komentatoriams, kad daugelis pasmerkė Nausedienės kalbą, nors jie nebuvo perskaitę originalaus teksto ir nebuvę konferencijoje.

Nausėda mano, kad žmonos kalbą iškraipė tie, kurie dešimtmetį tylėjo ir stebėjo, kaip Lietuvos švietimo sistema "vis giliau kasama į žemę". Prezidentas pabrėžė, kad dabar šalies valdžia bando tai ištaisyti ir pateikti įstatymų paketą dėl lygių galimybių vaikams iš skirtingo socialinio statuso šeimų.

"Dar šlykščiau — dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja. <...> Į tų kelių komentatorių garbę ir sąžinę aš nesikreipiu. Negali apeliuoti į tai, ko nėra. Kreipiuosi į visus geranorius žmones, kurie neabejingi valstybės likimui. Toliau vyksta kova už viešąją erdvę. Neleiskime jos okupuoti "tuščių būgnų" partijai — visiems tiems, kurie mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja", — pareiškė jis.

Tuo metu visas Nausedenės kalbos konferencijoje tekstas prezidento rūmų tinklalapyje nepateikiamas.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda