Saulius Skvernelis

Skvernelis padėkojo Latvijai elektros prekybos su Baltarusija sustabdymą

(atnaujinta 09:20 2020.08.26)
Be to, teigiama, kad tokie principiniai sprendimai neabejotinai prisidės prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sėkmės užtikrinant energetinį regiono saugumą Baltijos šalims sinchronizuojant savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis padėkojo Latvijos vyriausybei ir šalies ministrui pirmininkui Krišjaniui Karinšui už tai, kad latviai stabdys elektros prekybą su Baltarusija, jei Astravo atominė elektrinė pradės veikti. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Labai vertinu Latvijos ir Estijos vyriausybių solidarumą šiuo klausimu. Tikėjome, kad bus tokie sprendimai. Priešingu atveju, savo piliečių lėšomis mokėdami už nesaugią elektros energiją iš Baltarusijos, tiesiogiai remtume šios valstybės valdžios ambicijas brutaliais būdais neigti savo piliečių nuomonę dėl šalies ateities, taip pat mėginimus didinti įtampą regione imituojant menamą priešą — Baltijos valstybes", — teigia jis.

Pabrėžiama, kad Latvijos vyriausybės sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos — akivaizdus ir tiesioginis Baltijos valstybių solidarumo ir bekompromisio europinių vertybių paisymo pavyzdys.

Skvernelio teigimu, įtakos rezultatui turėjo ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos premjerų susitikimas, kuris prieš kelias savaites vyko Tartu.

Be to, teigiama, kad tokie principiniai sprendimai neabejotinai prisidės prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sėkmės užtikrinant energetinį regiono saugumą Baltijos šalims sinchronizuojant savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.

Anksčiau Latvijos premjeras Krišjanis Karinšas pranešė, kad Latvija sustabdys prekybą elektra su Baltarusija, jei bus paleista BelAE, po rugpjūčio 25 dienos.

Vyriausybės vadovas vis dėlto pripažino, kad atsisakius tiekti tiesiogiai iš Baltarusijos tiekėjų, Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama Latvijos ir Rusijos jungtį.

Šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau, pasak jo, Ekonomikos ministerija spręs šį klausimą, kurdama metodiką bendradarbiaudama su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.

Ginčai dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Latvija, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: Baltarusijos ateitis neturėtų priklausyti "tik nuo geros Rusijos valios"
Į pirmąjį BelAE reaktorių pakrautas branduolinis kuras
Amber Grid

"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių 6 mln  

(atnaujinta 11:02 2020.09.22)
Pabrėžiama, kad tai numato pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" per ateinančius 3 metus atnaujins Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stotis, teigiama "Amber Grid" pranešime.

Pabrėžiama, kad tai numato pasirašyta sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tuo pačiu pažymima, kad daugiau kaip 6 mln. eurų projektas bus įgyvendintas iki 2023 metų. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis bus finansuota pusė sumos — kiek daugiau nei 3 mln. eurų. 

"Modernizuodami valstybei priklausančią dujų perdavimo sistemą siekiame, kad Lietuvos verslui ir gyventojams būtų užtikrinti reikalingi dujų perdavimo pajėgumai, o turtas būtų efektyviai valdomas ir prižiūrimas šiuolaikinėmis priemonėmis. Tam pasitelkiame ES struktūrinių fondų paramą, kuri leidžia reikšmingos tinklo atnaujinimo investicijų dalies neįtraukti į dujų perdavimo paslaugos kainą klientams", — teigia "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pranešime teigiama, jog Grigiškių, Vievio ir Kėdainių dujų skirstymo stočių atnaujinimas yra vienas paskutiniųjų projektų iš beveik du dešimtmečius vykdomos stočių atnaujinimo programos. Itin didelis dėmesys teikiamas skaitmenizuotam stočių valdymui.

Модернизированная газораспределительная станция
Модернизированная газораспределительная станция

Teigiama, kad iš viso Lietuvos dujų perdavimo sistemoje įrengtos 65 dujų skirstymo stotys, kurių pagrindinė paskirtis yra sumažinti dujų, atkeliaujančių iš magistralinių dujotiekių, slėgį iki skirstomajam dujų tinklui tinkamo mažesnio slėgio.

Tegai:
Kėdainiai, Vilnius, ES, Amber Grid
Dar šia tema
Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Nord Stream-2 statyba

JAV sudarys koaliciją prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:35 2020.09.22)
JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad dujotiekis kelia rizikas Europai, nes sukuria priklausomybę nuo Rusijos dujų

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Vašingtonas formuoja koaliciją, siekdamas užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybos užbaigimui, interviu Vokietijos leidiniui "Bild" pareiškė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Pasak jo, Amerika mano, kad dujotiekis kelia rizikas Europai, nes sukuria priklausomybę nuo Rusijos dujų, o taip pat kelia grėsmę Ukrainai, ir tai "labai jaudina daugelį vokiečių".

Pompėjas pareiškė, kad JAV "dirba", kad sustabdytų dujotiekio statybas, taip pat paragino Vokietijos valdžios institucijas "laikytis tos pačios nuomonės" ir ryšium su situacija su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu  ir dėl "realių pasekmių saugumui", kurias sukelia "priklausomybė" nuo dujų iš Rusijos.

Valstybės sekretorius neatmetė, kad JAV atsakys į situaciją su Navalniu dėl "nepriimtino cheminio ginklo naudojimo".

Vokietijos žiniasklaida praėjusią savaitę rašė, kad Vokietijos valdžia esą pasiūlė JAV milijardinį sandorį mainais į Vašingtono atsisakymą sankcionuoti projektą, išreiškusi pasirengimą finansuoti dviejų terminalų statybą Vokietijoje, kad gautų amerikiečių suskystintas gamtines dujas.

Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti šias publikacijas, pareiškė, kad bet kokios ministrų derybos ir susirašinėjimai yra slapti, apie jų turinį nieko nepranešama.

Jis pridūrė, kad Berlynas palankiai vertina kuo daugiau dujų tiekimo šaltinių, įskaitant SGD.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
dujos, Rusija, Europa, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius sukritikavo ES nesutarimus dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 11:08 2020.09.22)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, tai pakerta pasitikėjimą "demokratinėmis vertybėmis"

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis. Apie tai jis parašė savo Twitter paskyroje.

"Šiandien esantis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, kad paremtų baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis, už kurias jie kovoja", — sakoma pranešime.

Linkevičiaus teigimu, "kai kurie kolegos neturėtų susieti dalykus, kurių negalima susieti". Jis pareiškė, kad Lietuva ir toliau reikalaus reikšmingų veiksmų.

Pirmadienį Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis po ES užsienio reikalų ministerijos tarybos posėdžio pareiškė, kad Europos Sąjunga dar nesutarė dėl asmeninių sankcijų taikymo Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Savo ruožtu Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas pareiškė, kad vienybės trūkumas ES Lukašenkos atžvilgiu byloja apie nesutarimus tarp radikalaus ir nuosaikaus sparnų Europos Sąjungoje.

"Prieš Lukašenką ten visi. Tačiau, jei vieni griežtai nusiteikę į jo nuvertimą, tai kiti siūlo išsaugoti lauką manevrui. "Taktikos klausimas", kaip ir pasakė Borrelis", — parašė senatorius savo Twitter paskyroje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, sankcijos, Baltarusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
ES pagrasino išplėsti sankcijas dėl padėties Baltarusijoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais