IGNITIS

Per pirmąjį šių metų pusmetį "Ignitis grupės" pajamos užsienio rinkose ir toliau augo

(atnaujinta 22:29 2020.08.26)
Pabrėžiama, kad šį augimą daugiausiai lėmė dujų eksportas į Suomijos rinką, kurioje per pirmąjį šių metų pusmetį parduota 1,6 TWh gamtinių dujų, bei Latvijos rinkoje gautų pajamų augimas

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Tarptautinės energetikos bendrovės "Ignitis grupė" pajamos užsienio šalių rinkose šiemet išaugo 52 proc., nuo 40,3 mln. eurų iki 61,3 mln. eurų, palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, teigia bendrovės spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad šį augimą daugiausiai lėmė dujų eksportas į Suomijos rinką, kurioje per pirmą šių metų pusmetį parduota 1,6 TWh gamtinių dujų, bei Latvijos rinkoje gautų pajamų augimas.

Taip pat šiuo laikotarpiu 9,7 proc. ūgtelėjo ir žaliosios gamybos segmente gautos grupės pajamos.

Tam įtaką darė efektyvus Kruonio HAE galimybių išnaudojimas bei didesnis pagamintos elektros energijos kiekis grupės valdomuose vėjo parkuose.

"2020 metų pirmąjį pusmetį ir toliau tęsėme bendrovės transformacijos darbus siekdami sukurti regione pirmaujančią žaliosios energetikos įmonę. Nors pirmasis šių metų pusmetis visoms įmonėms buvo įtemptas dėl pasaulį apėmusios koronaviruso epidemijos, šiandien galime drąsiai sakyti, kad mums pavyko suvaldyti situaciją, padėti su finansiniais sunkumais susidūrusiems vartotojams ir gerokai pasistūmėti įgyvendinant ilgalaikius "Ignitis grupės" tikslus", — sako "Ignitis grupės" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Pabrėžiama, kad iš viso grupės pajamos pirmąjį šių metų pusmetį didėjo 5,9 proc. iki 590,9 mln. eurų. Bendrovės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (koreguota EBITDA) nepaisant COVID-19 pandemijos išliko stabilus ir siekė 129,1 mln. eurų ir buvo tik 0,6 proc. mažesnis, palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu.

Teigiama, kad tokį rezultatą daugiausiai lėmė dėl COVID-19 įtakos sumažėjusios elektros energijos produktų verslo klientams apimtys.

Swedbank
© Sputnik / Александр Липовец

"Koreguotas "Ignitis grupės" grynasis pelnas 2020 m. pirmąjį pusmetį išaugo 3,6 proc. iki 54,6 mln. eurų (2019 metų pirmąjį pusmetį siekė 52,7 mln. eurų). Šio rodiklio augimą daugiausiai lėmė mažesni einamųjų metų pelno ir atidėtojo pelno mokesčiai", — teigiama pranešime.

Be to, "Ignitis grupė" didelį dėmesį skyrė ir žaliosios gamybos vystymui.

Pranešama, jog pirmąjį 2020 metų pusmetį grupės žaliosios gamybos segmento pajamos išaugo 9,7 proc., arba 3,5 mln. eurų. Pajamų augimą lėmė išaugę Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės ir vėjo jėgainių parkų pardavimai.

Šių metų birželį pristatytoje atnaujintoje ilgalaikėje veiklos strategijoje "Ignitis grupė" yra numačiusi iki 2023 metų instaliuotosios žaliosios gamybos pajėgumus išplėsti iki 1,6–1,8 GW, o iki 2030 m. — iki 4 GW ir taip sukurti pridėtinę vertę akcininkams.

Tegai:
Suomija, Latvija, Lietuva, pajamos, rinka, ekonomika
Dar šia tema
Lietuva tikisi gauti 602 mln eurų paskolų darbo vietoms išsaugoti
Ekonomistas: antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai nebus žymus
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Skaičiai vėl nedžiugina: per parą Lietuvoje nustatyta virš 100 naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 11:29 2020.09.25)
Prieš dieną šalyje buvo nustatytas koronaviruso antirekordas, per visą epidemijos laikotarpį Lietuvoje užfiksuotų susirgimų konkretiems žmonėms atvejų skaičius viršija 4100

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Penktadienį Lietuvoje nustatyti 114 nauji COVID-19 atvejai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Bendras patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms nuo pandemijos pradžios siekia 4184. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius yra 1778. Mirusių nuo koronaviruso skaičius liko nepakitęs — 89 žmonės. Pasveikusiais laikomi 2298 žmonės.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius siekia 18599.

Per vakar dieną ištirta ėminių dėl koronaviruso: 6028, per visą laikotarpį — 50202.

Ketvirtadienį buvo paskelbtas absoliutus nustatytų atvejų per parą rekordas — 138 žmonės.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

Nuo pandemijos pradžios pasaulyje koronavirusu užsikrėtė apie 31,9 milijono žmonių, mirė daugiau nei 976 tūkst.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje