Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje išaugo atlyginimai, nepaisant COVID-19

(atnaujinta 22:20 2020.08.27)
Viešajame sektoriuje darbo užmokestis padidėjo beveik dvigubai daugiau nei privačiajame, be to, pastarajame daugiau darbuotojų neteko darbo

VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Lietuvoje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 8,5 proc., praneša Statistikos departamentas.

Viešajame sektoriuje darbo užmokestis augo 13 proc., o privačiajame — 6,1 proc.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo daugumos ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 0,4 proc. (nekilnojamojo turto operacijų) iki 17,9 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo). 

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos rūšių įmonėse — 10,3 proc.

"Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas parašė, kad anksčiau paskelbtas Europos Komisijos atlyginimų kritimo scenarijus yra nerealus, nes prognozavo Lietuvai 8,2 % atlyginimų kritimą. 

"Jau anksčiau esu sakęs, kad atlyginimų kritimo scenarijus yra nerealus (žr. nuorodas apačioje) dėl sparčiai šiais metais išaugusio minimalaus darbo užmokesčio (nuo 555 iki 607 eurų), kylančio viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio (jis 2020 m. II ketv. kilo 13%), bei santykinai menko ekonomikos susitraukimo (jis Lietuvoje buvo mažiausias visoje ES)", — rašo Mauricas.

Atitinkamai, ir emigracijos banga bus "nematyta", t. y. jos nebus, o vidaus vartojimo augimas šiais metais, tikėtina, bus teigiamas.

Kaip pažymi Statistikos departamentas, vidutinis darbuotojų skaičius 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ūkyje sumažėjo 25,4 tūkst.: viešajame sektoriuje — 1,6 tūkst. (0,4 proc.), o privačiajame sektoriuje — 23,8 tūkst. (2,6 proc.).

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius 2020 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 14,7 tūkst. (1,2 proc.): viešajame sektoriuje — 3,8 tūkst. (1 proc.), o privačiajame sektoriuje — 10,9 tūkst. (1,2 proc.).

Naujais SAM duomenimis, šalyje patvirtintų ligos atvejų skaičius iš viso siekia 2762, šiuo metu sergančių žmonių skaičius — 862, mirusiųjų nuo koronaviruso — 85. Per pastarąją parą nustatyti 36 nauji koronaviruso atvejai.

Tegai:
COVID-19
Dar šia tema
Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemonėse ir toliau pastebimas stabilumas
Ekonomistas: antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai nebus žymus
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo

(atnaujinta 20:35 2020.09.18)
Europos Sąjungos reikalavimu Vilniui teko uždaryti nuosavą Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pinigų naujajai elektrinei nebuvo suteikta, mano ekspertas Sergejus Pikinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, nesugebėjo pastatyti naujos, todėl yra nepatenkinta Baltarusijos AE statyba, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.

Lietuva kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas, kad užtikrintų Baltarusijos atominės elektrinės saugumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM vadovas Linas Linkevičius, viešintis Vašingtone, paprašė JAV nuolat atkreipti dėmesį į šį klausimą ir paremti Lietuvos pastangas užtikrinti maksimalų įmanomą Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) projekto saugumą.

Ekspertas Sergejus Pikinas pažymėjo, kad šiuo klausimu jie gali kalbėti tik apie sankcijas, nes elektrinė jau pastatyta ir šiuo metu vyksta jos paleidimas.

"Lietuva gi nesako, kad ši elektrinė sprogs ir tai užklups visus, nors su tokiu pretekstu bandė ją sustabdyti. Pagrindinė Lietuvos pretenzija šiai elektrinei ta, jog kai Lietuva uždarė savo atominę elektrinę — Ignalinos AE — Europos Sąjungos reikalavimu, jai neleido pastatyti naujo generacijos objekto — nedavė pinigų. O kaimynai pastatė. Neteisybės jausmas liko", — pasakė jis.

Astravo AE

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Projekto Gyvos sienos kūrinys Miško sodas.

Kaune pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas"

(atnaujinta 18:34 2020.09.18)
Miesto gyventojų ir svečių žvilgsnius džiugins dar viena gatvės meno ekspozicija — projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kauno Partizanų gatvėje stovinčią elektros transformatorinę gatvės menininkai pavertė spygliuočių tvirtove, praneša Kauno savivaldybės spaudos tarnyba.

Pilkas ir niūrias elektros transformatorinės sienas pakeitė "miškas". Tai — dar vienas projekto "Gyvos sienos" ir idėjų konkurso "Kauno akcentai" kūrinys.

Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys — jungtinis menininkų projektas. Simonos Seibutienės kurtus "Miško sodus" ant statinio perkėlė trise — Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.

"Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių", — apie piešinį pasakojo autorė.

Kaune veikiančios platformos "Gyvos sienos" tikslas — padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieni kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.

Konkurso "Kauno akcentai" dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai.

Tegai:
Kauno akcentai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Kaune atgijo "Žvaigždžių sėjikas"
Kauno Botanikos sode "nutūpė" Mažojo Princo įkvėpta skulptūra
Kauno geležinkelio stotyje seną pastatą papuošė piešinys "Paskutinis keleivis"
Paskelbtas vaizdo įrašas apie tai, kaip ant namo sienos Kaune piešiamas grafitis
Legalus menas: Kaune vyks gatvės meno festivalis