Gitanas Nausėda vizito Klaipėdos SGD terminale metu

Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį

(atnaujinta 17:39 2020.08.28)
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, 2024 metais pasibaigs dabartinė laivo "Independence" nuomos sutartis

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankėsi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir "Klaipėdos naftos" vadovu Dariumi Šilenskiu aptarė galimybes įsigyti SGD laivą-saugyklą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа посетил Клайпедский СПГ-терминал
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir "Klaipėdos naftos" vadovas Darius Šilenskis

Pažymima, kad 2024 metais baigsis dabartinė laivo "Independence" nuomos sutartis.

Pranešime teigiama, kad 2014 metų pabaigoje pradėjęs veikti terminalas yra vienas pirmųjų Lietuvos energetinę nepriklausomybę sukūrusių projektų.

Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš priimant galutinius sprendimus turi būti nuodugniai išanalizuoti visi galimi variantai, įvertintos gamtinių dujų rinkos vystymosi tendencijos ir parinkta labiausiai ekonomiškai pagrįsta alternatyva.

2014 metais Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" kasmet moka Norvegijai 60 milijonų eurų už nuomą.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Nuo praėjusio pavasario Rusijos degalų kroviniai tapo įprasta praktika. Amerikos SGD, nors Lietuvos valdžia dažnai kalba apie jų pirkimus, per terminalo egzistavimo laiką atplaukė tik keletą kartų.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, nepaisant nuožmios oficialaus Vilniaus retorikos prieš Rusijos Federaciją apskritai ir ypač jos energijos išteklius, rusiškos SGD yra neabejotinai naudingos Lietuvai, ir vietinis verslas tai puikiai supranta, todėl ir toliau jas perka.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Energetikos ministerija, Klaipėdos nafta, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuviams patariama susilaikyti nuo lankymosi renginiuose
Nausėda paragino kaimynines šalis "skatinti pokyčius" Baltarusijoje
Tanklaivis Coral Favia

Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys Rusijos

Pagal "Klaipėdos naftos" tvarkaraštį, tik per pirmąjį rudens mėnesį Lietuva turėtų gauti 332 tūkstančius kubinių metrų kuro

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas suskystintų dujų krovinys iš Rusijos. Tai liudija laivų sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje išplaukė iš Vysocko uosto ir ketvirtadienį 4:47 pasiekė Klaipėdą. Lietuvos SGD terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" grafike nurodoma, kad laivas turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro.

Iki mėnesio pabaigos Lietuva laukia dar dviejų tanklaivių, tačiau "Klaipėdos naftos" grafike laivų pavadinimai nenurodyti. Iš viso rugsėjį Lietuva turi gauti 332 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas brangiai apsieina Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant išlaidų jo išlaikymui.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos kuro tiekimai tapo reguliariais nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, apie  kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos verslas naudojasi palankiais Rusijos SGD pasiūlymais
Klaipėdos SGD stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevičius.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Marija Zacharova

Zacharova pakomentavo JAV Finansų departamento sankcijas

(atnaujinta 13:28 2020.09.24)
JAV trečiadienį į sankcijų sąrašus įtraukė aštuonis rusus ir imigrantus iš Rusijos Federacijos, taip pat septynias organizacijas Rusijoje ir Suomijoje

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Maskva nesikišo į Amerikos vidaus politinius procesus ir neketina to daryti, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentaruose, susijusiuose su sekančia JAV finansų ministerijos sankcijų sąrašo plėtra, praneša RIA Novosti.

JAV trečiadienį į sankcijų sąrašus įtraukė aštuonis rusus ir imigrantus iš Rusijos Federacijos, taip pat septynias organizacijas Rusijoje ir Suomijoje.

"Mes ne kartą pareiškėme, kad nesikišome į Amerikos vidaus politinius procesus ir to nedarysime. Pasiūlėme profesionaliai ir nepolitizuotai aptarti visas esamas problemas prie derybų stalo. Deja, vis tiek nematome jokio abipusio Vašingtono susidomėjimo. Vietoj normalaus dialogo jie vis tiek nori išlaikyti Rusijos grėsmės temą, spekuliuodami ja kaip priešrinkiminės vidaus politinės kovos dalį ir siekdami įtvirtinti JAV sąjungininkus antirusiškais pagrindais", — sakė Zacharova, cituojama Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Zacharova pažymėjo, kad Vašingtonas ir toliau išleidžia milžiniškas pastangas persekiodamas Rusijos organizacijas ir piliečius, kurie, jo nuomone, dalyvauja "kišimusi" į rinkimų procesus JAV. "Kaip visada, nepateikiami jokie įrodymai", — sakė ji.

"Galbūt, palyginti su ankstesnėmis tokio pobūdžio bangomis, dabartinė skiriasi tik vienu dalyku. Kaip matyti iš JAV finansų ministerijos pranešimo spaudai, dabar Amerikos sankcijos, be kita ko, yra nustatytos už bendravimą su Rusijos federalinėmis vykdomosiomis institucijomis, įskaitant Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Daugiau komentarų nereikia", — padarė išvadą Zacharova.

Tarp rusų, kuriems taikytos naujos sankcijos, kurie, pasak JAV valdžios institucijų, gyvena Rusijoje, yra Borisas Gaikovičius, Elena Ivanova, Nadežda Kučumova, Vladislavas Zaninas. Visi jie yra iš Sankt Peterburgo. Aleksandras Kuzinas, Dmitrijus Syty ir Jevgenijus Chodotovas yra Centrinės Afrikos Respublikoje, o Nikita Kovalevskis — Suomijoje. Pastarasis turi Suomijos pilietybę, Finansų ministerija nepateikia duomenų apie jo Rusišką pasą.

Tarp bendrovių, kurioms taikomos sankcijos, yra "Acex OY", "GCH Finland OY", "Optima Freight OY" ir Suomijoje įsikūrusi "Unicum Trade OY". Visi jie yra tuo pačiu adresu, rašoma Finansų ministerijos tinklalapyje. Be to, sąraše yra "Lobaye Invest" iš Centrinės Afrikos Respublikos, taip pat LLC "M-Finance" ir UAB "AE PT Okeanos" iš Sankt Peterburgo.

"Lobaye Invest" ir "M-Finance" užsiima tauriųjų metalų gavyba CAR. "Okeanos", pasak JAV finansų ministerijos departamento, pateikė FSB nardymo įrangą, taip pat ir Kryme, o "Optima Freight" įsigijo tokią įrangą FSB, apeidama sankcijas. Bendrovės vadovas Nikita Kovalevskis taip pat vadovauja kitoms trims bendrovėms iš Suomijos: ACEX, GCH Finland ir Unicum Trade. Paskutiniai trys nebuvo vertinami kaip neteisėta veikla JAV požiūriu, tačiau jie buvo įtraukti į sąrašus dėl to, kad jų vykdantysis direktorius yra Kovalevskis.

JAV anksčiau įtraukė sankcijų sąrašą ir apkaltino Rusijos verslininką Jevgenijų Prigožiną, dar 12 ir tris įmones, tariamai susijusias su Prigožinu, "kišimusi į rinkimus". Iš visų kaltinamųjų baudžiamojoje byloje prieš 13 asmenų ir įmonių procese pradėjo dalyvauti tik Prigožino įmonės "Concord Management and Consulting" ir "Concord Catering".

Jų atstovai užtikrino, kad JAV Teisingumo departamento prašymu byla būtų baigta, kol vyks teismo procesas. Teisingumo ministerija atsisakymą tęsti baudžiamąjį persekiojimą paaiškino nenoru pateikti kaltinamiesiems įrodymų bazę, remdamasi specialiųjų tarnybų metodų slaptumu. „"Concord Management" advokatas Erikas Dubelieris RIA Novosti sakė, kad gynyba laimėjo "kišimosi" bylą, nepaisant to, kaip prokurorai bandė ją pateikti. Rugpjūčio 28 dineą Interpolas sustabdė tarptautinį bendrovės "Concord Management and Consulting" direktoriaus Jevgenijaus Prigožino ir pačios įmonės persekiojimą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV, Marija Zacharova
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai
Rusija išplėtė ES piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą