Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Sinkevičius sukritikavo Baltarusijos sprendimą atšaukti krovinius Klaipėdos uosto

(atnaujinta 18:45 2020.08.28)
Baltarusijos kroviniai 2019 metais sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos — jų perkrauta 15,5 mln. tonų

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Baltarusijos grasinimas atšaukti baltarusiškų krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą — nepamatuotas ir ekonomine logika nepagrįstas politinis sprendimas, teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministro teigimu, taip Baltarusija negaus apčiuopiamos ekonominės naudos, kurią teikia krovinių tranzitas Lietuvos teritorijoje per Klaipėdos uostą.

"Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc. krovos, todėl, priimdama sprendimą atšaukti krovinių gabenimą, Baltarusija turėtų paskaičiuoti ekonominius nuostolius ir įvertinti Klaipėdos uosto teikiamą komercinę naudą. Baltarusija taip pat turėtų atsižvelgti, kad, priėmusi šį ekonomiškai nenaudingą sprendimą, nubaus pati save, nes tai ženkliai atsilieps šios šalies ekonomikai", — sakė jis.

Rimanto Sinkevičiaus teigimu, jei Baltarusija oficialiai atšauktų krovinių gabenimą iš Klaipėdos uosto, toks Baltarusijos žingsnis galėtų sulaukti atsakomųjų ES valstybių sankcijų.

Tačiau jas taikyti dar per anksti, be to, šios sankcijos turėtų apimti draudimus atskiriems asmenims, o ne visai Baltarusijos ekonomikai. Šiuo klausimu ES valstybių pozicija turėtų būti vieninga ir solidari, mano ministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl šio galimo Baltarusijos žingsnio nukentėtų "Klaipėdos uostas", AB "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uosto krovos bendrovės. Tačiau kartu patikino, kad dėl esamos situacijos Lietuvos verslininkai turėtų jaustis ramiai, jiems pavojus negresia.

Baltarusijos kroviniai 2019 metais sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos — jų perkrauta 15,5 mln. tonų.

Tegai:
Baltarusija, Klaipėdos uostas, ekonomika, Rimantas Sinkevičius
Dar šia tema
LB: dėl COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gali prireikti bent metų finansinei būklei atkurti
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje įtariama vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 09:31 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiju (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pažymima, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje jis nurodė JAV iždo departamento kovai su finansiniais nusikaltimais specialiojo padalinio FINCEN (Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas) medžiagą, kuri buvo jo žinioje. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Tuo metu Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, galėtų priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Policija, archyvinė nuotrauka

Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą

(atnaujinta 10:00 2020.09.25)
Policija atšaukia visus planuotus renginius ir pasitarimus bei keičia reagavimą į gautus pranešimus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Policijos departamentas, atsižvelgdamas į augantį sergamumą koronavirusu, keičia darbo organizavimo tvarką, praneša spaudos tarnyba.

"Policija atšaukia visus planuotus renginius, pasitarimus, pagal galimybes darbuotojams siūloma dirbti nuotoliniu būdu. Visi pasitarimai, susitikimai, kvalifikacijos tobulinimas ir kita veikla bus organizuojama nuotoliniu būdu, naudojant IT įrangą", - teigiama pranešime spaudai.  

Policijos įstaigų vadovams nurodyta laikytis visų saugumo reikalavimų policijos įstaigose, apriboti darbuotojų fizinį kontaktą su lankytojais. Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į užsienį ir vengti masinio susibūrimo vietų.

Keičiasi reagavimas į pranešimus

Keisis reagavimas į tuos pranešimus, kai nekyla grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei ir nereikalinga skubi pagalba. Pareigūnai dirbs nuotoliniu būdu iš namų ar kitos nustatytos vietos, į pranešimus reaguos ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu, ar naudodami vaizdo konferencinį ryšį.

Pareigūnai rinks pirminę informaciją apie įvykį, spręs dėl pajėgų siuntimo į įvykio vietą pagal gaunamus pranešimus, teiks konsultacijas ir pagalbą gyventojams nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, dėl pareiškimo pateikimo, dokumentų pateikimo būdo ir t. t.). Esant būtinumui, pareigūnai pradės ikiteisminį tyrimą, susijusį su pranešimu, atliks galimus procesinius veiksmus nuotoliniu būdu. 

Į pavojingiausius pranešimus, kuomet yra ar gali kilti reali grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei, policija ir toliau reaguos įprastu būdu.

Anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad Radviliškiuose, Raseiniuose ir Šiauliuose  prasidėjo antroji koronaviruso banga. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga kreipėsi į savivaldybes ir paragino atsisakyti masinių renginių, kuriuose neįmanoma susekti dalyvių ir kontaktų.

Ketvirtadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje patvirtinta 4070 COVID-19 atvejų, 1709 žmonės vis dar serga, daugiau nei 2250 pasveiko, 89 mirė.

Tegai:
policija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardyta liga, suteikianti imunitetą koronavirusui
Rusijos vakcina nuo koronaviruso: kurios šalys nori ją įsigyti
Šiauliuose bus įvesti griežtesni apribojimai dėl koronaviruso