Klaipėdos uostas

Milijardai dolerių: ekspertas įvertino Lietuvos nuostolius dėl Baltarusijos krovinių

(atnaujinta 12:41 2020.08.30)
Kaip pažymėjo Avdoninas, vienas iš variantų, kur Minskas gali perorientuoti savo tranzitą, yra Rusija

VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Bendras baltarusiškų prekių srautas per Baltijos šalių uostus pernai siekė apie dešimt milijardų dolerių, o jo persiorientavimas į Leningrado srities uostus smarkiai palies Baltijos šalių ekonomiką, mano Baltarusijos strateginių tyrimų instituto analitikas Aleksejus Avdoninas.

Kaip pažymėjo ekspertas, Baltarusijos importo ir eksporto per Baltijos uostus pikas buvo pernai, šiemet pastebimas nuslūgimas dėl ​​COVID-19 pandemijos.

Baltarusija daugiausia per Lietuvos ir Latvijos uostus tiekia kalio trąšas — ši prekė sudaro daugiau nei 50 procentų eksporto. Taip pat pristatoma mechaninės inžinerijos, žemės ūkio, maisto pramonės produkcija.

"Pavyzdžiui, 2019 metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, tai yra 30,5 proc. visų uosto krovimųsi. Klaipėdos birių krovinių terminale buvo perkrauta 9,8 mln. tonų "Belaruskalij" trąšų. Daugiau nei dešimt milijardų dolerių — tai yra bendra prekybos (importo/eksporto) per šiuos uostus vertė", — cituoja RIA Novosti Avdonino žodžius.

Pasak jo, pastaruoju metu Baltarusija aktyviai eksportavo į Lotynų Amerikos, Afrikos, taip pat Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis — eksportas į visas kriptis galimas tik jūrų transportu.

Eksperto teigimu, šioje situacijoje Baltarusijai trumpiausiu logistiniu petimi buvo Baltijos šalių uostai, tačiau politinės situacijos fone viskas gali pasikeisti. Be to, per šiuos jūrų uostus iš dalies eina Baltarusijos ekonominių zonų produkcijos eksportas, sukurtas dalyvaujant Kinijos kapitalui.

"Tai (krovinių persiorientavimas — Sputnik) gali smarkiai paveikti Baltijos šalis ir tuo pačiu nuveliгoti jų retoriką politinėmis temomis. Uostų ekonomika Baltijos šalims yra svarbiausias ir aktualiausias straipsnis formuojant nacionalinį BVP", — mano Avdoninas.

Be to, pabrėžė ekspertas, reikėtų prisiminti, kad per Baltijos šalių uostus vyksta ne tik eksportas, bet ir prekių importas į Baltarusiją.

Pasak Avdonino, prieš kurį laiką Minskas pradėjo spręsti eksporto krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus, pirmiausia Sankt Peterburgo regione, klausimą.

Pasak eksperto, jei Rusijos logistikos kompanijos ir uostai Baltarusijai pasiūlys optimalias kainas, greičiausiai bus rasta optimali kaina, "kuri bus net pelningesnė nei dabartinės Baltijos šalių kainų".

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė, kad jis nurodė vyriausybei pateikti pasiūlymą perorientuoti visus Baltarusijos prekybos srautus iš Lietuvos uostų į kitus. Tuo metu Baltarusijos vadovas nenurodė, apie kokius uostus kalbama.

Kaip pažymėjo Lukašenka, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto". Pasak prezidentės, ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusiją sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs duoti atsaką.

Tegai:
Rusija, krovinių vežimas, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (583)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė apie pasirengimą "apraminti bet ką, kas sujudės" vakaruose
Nord Stream-2

JAV imasi tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:05 2021.03.05)
JAV Finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV valstybės departamento atstovas Nedas Praisas leido imtis tolesnių veiksmų prieš "Nord Stream-2" dujotiekį, pranešė RIA Novosti.

Jis priminė, kad JAV finansų departamentas įtraukė vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir jo savininką į sankcijų sąrašą ir teigė, kad tai dar ne viskas. Jis paaiškino, kad kas 90 dienų Valstybės departamentas turi dalintis su Kongresu informacija apie tai, kokiai veiklai "Nord Stream-2" yra taikomos sankcijos.

"Jei nustatysime, kad organizacija užsiima veikla, kuriai taikomos sankcijos, kaip parašyta įstatyme <...>, apie tai pranešime kitoje ataskaitoje", — sakė Priasas. Jis pripažino, kad kita tokia ataskaita bus pateikta gegužę.

Anksčiau senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Savo laiške 40 respublikonų senatorių išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant dujotiekį, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Nord Stream-2

Senatoriai paragino Baideną įvesti sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:57 2021.03.05)
Laiške, kurį pasirašė 40 respublikonų senatorių grupė, išreiškiamas susirūpinimas, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms dujotiekio statyboje, o visa informacija apie juos yra vieša

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Senatoriai paragino JAV prezidentą Džo Baideną įvesti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant dujotiekį "Nord Stream-2". Atitinkamas pranešimas spaudai buvo paskelbtas oficialioje senatoriaus Džono Baraso (John Barrasso) svetainėje.

Laiške, kurį pasirašė 40 respublikonų senatorių grupė, išreiškiamas susirūpinimas, kad Baideno administracija niekada netaikė sankcijų laivams ir įmonėms, dalyvaujančioms dujotiekio statyboje, o visa informacija apie juos yra vieša.

"Administracijos nesugebėjimas nustatyti ir taikyti naujų sankcijų rodo jos norą leisti prezidentui Putinui nutraukti mūsų dujų tiekimą Europai ir padidinti geopolitinį svertą. Mes raginame administraciją ištaisyti savo klaidingus veiksmus greitai ir visapusiškai įgyvendinant JAV įstatymuose numatytas sankcijas", — rašoma paskelbtoje laiško ištraukoje.

Anksčiau "The National Interest" taip pat paragino Baideną "paskelbti šachą ir matą" "Nord Stream-2" dujotiekiui ir neatsisakyti spaudimo Europos įmonėms. Straipsnio autorius pabrėžia, kad bet kokie JAV žingsniai sukels jo partnerių nusivylimą, o tai rodo padidėjusią Rusijos įtaką regione. Žurnalistas pabrėžia, kad nacionaliniai JAV interesai reikalauja nutraukti "Nord Stream-2".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Smėlis

Pasauliui prognozuojamas vienas svarbiausių prekių trūkumas

(atnaujinta 17:04 2021.03.05)
Anksčiau tuo pačiu buvo pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Pasaulyje baigiasi viena svarbiausių prekių — smėlis. Tai laikoma paklausiausiu ištekliu po vandens, rašo CNBC.

Smėlis yra pagrindinė medžiaga, naudojama tiesiant kelius, tiltus, greituosius traukinius, taip pat gaminant stiklą, silicio drožles ir kt. Ekspertai prognozuoja, kad pasaulis jau susiduria su deficitu, kuris bus vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių.

"Mes niekada negalvojome, kad mums pritrūks smėlio, bet kai kuriose vietose tai jau vyksta", — sakė JT klimato mokslininkas Paskalis Peduzis. Norint pagaminti toną cemento, reikia 10 tonų smėlio. Tai reiškia, kad vien statyboms per metus sunaudojama nuo 40 iki 50 milijardų tonų smėlio.

Per pastaruosius du dešimtmečius trigubai padidėjęs jo naudojimo greitis gerokai viršija natūralų papildymo oru poveikį. Smėlis "suvokiamas kaip pigus, prieinamas ir nesibaigiantis produktas, tačiau taip nėra", sako ekspertai. Gyventojų skaičiaus augimas ir urbanizacija gali dar labiau padidinti šio produkto paklausą.

Anksčiau buvo pranešta, kad pasaulines prekybos įmones ištiko transporto krizė, nes trūko gabenamų konteinerių. Siuntimo išlaidos pastaruoju metu padidėjo 300 proc. Ekspertai tai sieja su netolygiu pasaulio ekonomikos atsigavimu koronaviruso pandemijos metu.

Tegai:
ekonomika