Duona parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje duona ir grūdai pigiausi Baltijos šalyse

(atnaujinta 11:52 2020.08.31)
Nepaisant to, šių produktų kaina šalyje vis dar yra žymiai didesnė nei kaimyninėje Lenkijoje, kur šalies gyventojai dažnai apsipirkinėja

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Lietuvoje duonos ir grūdų kainos buvo mažiausios Baltijos šalyse, pranešė statistikos agentūra "Eurostatas".

Praėjusiais metais vartotojų kainų indeksas Baltijos šalyje siekė 81,1. Latvijoje šis rodiklis buvo 88,2, o Estijoje — 96,7.

Aukščiausios duonos ir grūdų kainos ES užfiksuotos Danijoje (151), Austrijoje (133), Liuksemburge ir Suomijoje (po 125).

Priešingame skalės gale yra Lenkija (69,5), Bulgarija (64,5) ir Rumunija (53,4).

Lietuviai dažnai keliauja apsipirkti į kaimynines šalis, nes ten kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Dažniausiai jie perka maistą ir alkoholį.

Kaip anksčiau Sputnik Lietuva korespondentui pasakojo Vilniaus gyventojai, perkant maistą Lenkijoje galima sutaupyti kelis šimtus eurų dėl kainų skirtumo.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik /
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
kainos, grūdai, duona, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą
Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal nuskendusiųjų skaičių
Lietuva pateko į ES šalių, kuriose mėsa pigiausia, sąrašą
Baltarusijos AE

Vaičiūnas pasiskundė TATENA dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 20:46 2020.09.25)
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos vadovo, branduolinė sauga yra vienas iš agentūros atsakomybės klausimų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) skirti nuolatinį dėmesį Baltarusijos atominei elektrinei (BelAE), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Rugsėjo 21–25 dienomis vyko 64-oji TATENA Generalinės konferencijos sesija. Nuotoliniu būdu Lietuvos energetikos ministerijos vadovas su agentūros vadovu Rafaeliu Grossi aptarė situaciją aplink elektrinę. Jis pasiskundė, kad Minskas toliau intensyviai vykdo BelAE paleidimo darbus, "ignoruodamas branduolinę saugą".

"Politiniai procesai diktuoja Baltarusijos BE įgyvendinimo eigą, kas yra pavojinga praktika tokiuose objektuose kaip atominės elektrinės. Branduolinė sauga taip pat yra ir TATENA atsakomybės klausimas, todėl tikiuosi, kad šiam projektui TATENA skirs beprecedentį ir nuolatinį dėmesį", — pasakė Vaičiūnas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva informavo Baltarusijos perdavimo sistemos operatorių, kad Vilnius neteiks Baltarusijai galios rezervų. Taip įgyvendinami Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimai.

Be to, TATENA vadovas buvo informuotas, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją, kad ateityje iš anksto būtų gaunama visa svarbi informacija iš Baltarusijos pusės, susijusi su priimamais  sprendimais dėl branduoliniame įrenginyje atliekamų fizikinių bandymų, bloko energetinio paleidimo, jo bandomojo-pramoninio eksploatavimo pradžios bei pramoninio eksploatavimo pradžios.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerija, energetika, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Seime svarstoma strategija tam atvejui, jei Baltijos šalyse kiltų nesutarimų dėl BelAE
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Danske Bank

Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

(atnaujinta 20:33 2020.09.25)
Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams, nors pačioje Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje, mano analitikas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Dėl sistemingo pinigų plovimo Baltijos šalių bankuose vyks rimti patikrinimai, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

"Danske Bank" ir "Deutsche Bank" įtariami įtartinų pinigų operacijų vykdymu per "Danske Bank" filialą Lietuvoje. Kalbama apie 540 milijonų eurų.

Daroma prielaida, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai išplaunant pinigus iš Rusijos" per 2012–2015 metų laikotarpį. Tam buvo naudojamas vadinamasis veidrodinės prekybos metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pareiškė, kad "kryžiaus žygis" pasiekė ir Baltijos šalis.

"Manau, kad dabar įvyks labai rimtas reidas po visus Baltijos šalių bankus. "Danske Bank" — tai tik pati pradžia. <...> Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams. Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje. Ten per visą istoriją buvo tik pora bankų, kurie vykdė tokias išorines operacijas. Nors Latvijoje tokių bankų buvo apie keliolika. Bus reidas, ir Estija taip pat gali ruoštis, nes ateis ir į ją pasibelsti", — pasakė jis.
Tegai:
bankai, Danske Bank, Baltijos šalys, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Dainininkė Mariah Carey

Dainininkę Marają Keri bandė parduoti suteneriui, kai jai buvo 12 metų

(atnaujinta 17:18 2020.09.25)
JAV atlikėjos teigimu, jos giminaičiai visada manė, kad jai lengva gyventi, nors iš tikrųjų viskas buvo kitaip

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Amerikiečių dainininkę Marają Keri (Mariah Carey) bandė parduoti suteneriui, kai jai buvo 12 metų. Apie tai praneša "Entertainment Tonight".

Aktoriai Demi Moor ir Eštonas Katčeris
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

"Kai man buvo 12 metų, sesuo "pripumpavo" mane valiumu, pasiūlė man kokaino, padarė man trečio laipsnio nudegimus ir bandė parduoti mane suteneriui", — prisiminė dainininkė.

Ji paaiškino, kad jos santykiai su seserimi Elison (Allison) ir broliu Morganu (Morgan) visada buvo įtempti.

"Mes net nelabai pažįstame vienas kitą. Mes neužaugome kartu. Jie turėjo savo gyvenimą, o kai aš gimiau, jie jau buvo iškrypę žmonės", — pasakojo Keri.

Pasak dainininkės, giminaičiai visada manė, kad jai lengva gyventi.

Rugpjūčio mėnesį Marajos sesuo Elison pateikė ieškinį į teismą savo motinos atžvilgiu dėl vaikystėje patirtos seksualinės prievartos. Ji pasakojo, kad kai jai buvo 10 metų, mama privertė ją dalyvauti šėtoniškuose ritualuose, kur nepažįstami žmonės turėjo lytinių santykių su ja. Moteris taip pat pridūrė, kad jai teko stebėti, kaip prievartaujami kiti vaikai.

Tegai:
Mariah Carey, JAV, dainininkė