Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla

Kauno meras siūlo likviduoti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą

(atnaujinta 21:06 2020.08.31)
Anot ekspertų, 99 procentai į gamyklą patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 milijonus eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė, kad tokiam objektui, kaip Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla, Kauno mieste nevieta ir ši gamykla turėtų būti likviduota, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, jog kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus", — pažymėjo meras, komentuodamas kelių savivaldybių vadovų ketinimus atsisakyti gamyklos paslaugų.

Matijošaitis pasiūlė šiems vadovams liautis politikavus, jausti atsakomybę už savo senus sprendimus ir imtis konkrečių veiksmų, kad susidariusi situacija pagaliau būtų išspręsta.

"Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai — šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti", — pasakė meras.

Pasak Matijošaičio, reikia išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. Be to, svarbu ir galiojanti įstatyminė bazė.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams — atitinkamai 5,5 mln. eurų.

"Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų", — sakoma pranešime.

Bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas pažymėjo, jog Kauno mieste jau dabar yra pakankamai gerai išvystyta pirminio atliekų rūšiavimo sistema. Jo teigimu, jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriamas ir atskirai surenkamas perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

"99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje", — pasakė Lazauskas.

Pažymima, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams — apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina — 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga — 62,81 Eur/t.

Tegai:
atliekos, Lietuva, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (251)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE

(atnaujinta 10:33 2020.09.18)
Pasak ministro, atominės elektrinės veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva prašo JAV paramos užtikrinant BelAE saugumą, sakė Vašingtone su darbo vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Linkevičius ketvirtadienį susitiko su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Marku Menezesu (Mark Menezes).

Pasak ministro, Energetikos departamentas gerai informuotas apie situaciją BelAE.

"Prašome nuolatinio Jungtinių Valstijų dėmesio šiam projektui ir paramos Lietuvos pastangoms, siekiant užsitikrinti kuo didesnę jo saugą. Nuolat pabrėžiame, kad Astravas yra Rusijos geopolitinis projektas NATO pašonėje, kurio vienas iš tikslų yra savo įtakos sferoje išlaikyti ne tik Baltarusiją, bet ir Baltijos valstybes", — sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad BelAE veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o elektros gamyba, kaip skelbiama, bus pradėta lapkričio 7-ąją — minint Spalio revoliucijos metines".

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
JAV, Astravo AE, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Vaičiūnas pareiškė, kad Astravo AE boikotas neturės įtakos elektros kainai vartotojams
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 10:30 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį, 04:13 vietos laiku, ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko dujovežis iš Vysocko, kur yra Rusijos įmonės "Novatek" suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį, 04:13 vietos laiku. Jis plaukė beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį