Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Elektra šalyje atpigo 11 procentų

(atnaujinta 12:37 2020.09.01)
Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 3 proc. daugiau joms reikalingos elektros energijos

VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Elektros kaina Lietuvoje atpigo 11 procentų, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad didesni Lenkijoje pagamintos elektros srautai praėjusią savaitę sumažino didmeninę elektros kainą visose trijose Baltijos šalyse.

Duona parduotuvėje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pažymima, jog 11 proc. iki 44,39 Eur/MWh elektra atpigo Lietuvoje. Latvijoje praeitą savaitę elektros kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo — 10 proc. iki 44,71 Eur/MWh, Estijoje — 5 proc. iki 44,48 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 9,94 Eur/MWh iki 16,11 Eur/MWh.

"Praėjusią savaitę mažesnis vandens srautas sekino vandens telkinius Šiaurės šalyse, taip pat augo šilumos ir anglies dioksido kainos. Baltijos valstybėse kainas lėmė mažesni elektros energijos srautai iš Suomijos, tačiau jie buvo didesni iš Lenkijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Palyginti su praėjusia savaite, Šiaurės regione elektros suvartojimas išaugo iki 6 225 GWh, o gamybos apimtys padidėjo iki 6 224 GWh.

Kaip teigiama pranešime, rugpjūčio 23–30 dienomis elektros energijos vartojimo apimtys visose Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 473 GWh, tačiau tik Estijoje suvartojimas kilo 4 proc. iki 133 GWh, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje jis sumažėjo po 2 proc., atitinkamai iki 214 GWh ir 126 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 3 proc. daugiau, iki 310 GWh, joms reikalingos elektros energijos.

Latvijoje pagamintos energijos kiekis išaugo 9 proc. iki 75 GWh, Lietuvoje 20 proc. iki 112 GWh, o Estijoje krito 1 proc. iki 123 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Baltijos šalys kartu pagamino 66 proc. joms reikalingos elektros energijos. Latvijoje pagaminta 59 proc., Estijoje — 93 proc., o Lietuvoje — 52 proc. šaliai reikalingos energijos.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, kaina, elektra
Dar šia tema
Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal nuskendusiųjų skaičių
Lietuva pateko į ES šalių, kuriose mėsa pigiausia, sąrašą
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Darbas iš namų

NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu

(atnaujinta 19:52 2020.09.22)
Lietuvoje iš viso patvirtinti 3859 koronaviruso ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvoje per savaitgalį užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, darbdaviams rekomenduojama darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, nors situacija kontroliuojama, tačiau atvejų, nustatomų per dieną, skaičius auga, fiksuojami šeimų šventėse, susibūrimuose, laisvalaikio metu "suliepsnojantys" židiniai, kurie persikelia ir į darbo vietas.

Pasak Lingienės, infekcija plinta, kai žmonės po darbo užsiima įvairiomis veiklomis, kaip šokiai, dainavimas ir kitomis, kur susirenka daugybė žmonių, su kuriais įprastai, kiekvieną dieną nebendraujama.

"Na, ir viskas baigiasi jau dešimtimis skaičiuojamais infekcijos atvejais, jos išplitimu į darbovietes. Dėl to darbdaviams tikrai rekomenduojame, jei yra galimybė, leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tokio susitelkimo ir visų mūsų pastangų reikia, kad būtų suvaldytas COVID-19 plitimas. Visuomenės sveikatos specialistų, medikų pastangų tikrai nepakaks pandemijai įveikti", — sakė NVSC atstovė.

Taip pat ji pabrėžė, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, turėtų galimybę neatvykti į darbą, likti namuose.  

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3859 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
darbas, koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
PSO pranešė, kad per savaitę pasaulyje užfiksuotas rekordinis COVID-19 atvejų skaičius
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės