Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Latvija ir Estija susitarė statyti galingesnį nei Rygos HE vėjo jėgainių parką

(atnaujinta 17:47 2020.09.01)
Baltijos šalys sutiko nutraukti prekybą elektra su Baltarusija po šalies atominės elektrinės paleidimo

VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas (Jānis Vitenbergs) ir jo kolega iš Estijos Taavis Aassas sutiko pasirašyti memorandumą dėl vėjo jėgainių parkų statybų abiejų respublikų pakrantės vandenyse, praneša Baltijas Balss.

Numatoma, kad vėjo jėgainių pajėgumų diapazonas bus nuo 700 iki 1000 megavatų. Rygos HE jis šiek tiek didesnis nei 400 megavatų.

Projektas įgyvendinamas pagal Latvijos iki 2030 metų priimtą Nacionalinį energetikos ir klimato planą, pagal kurį respublika įsipareigojo atsinaujinančios energijos dalį bendrame balanse pasiekti iki 50 %, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 65 %.

Vėjo energija išlieka viena brangiausių statybų — investicijos į jūrą 10–12 km atstumu nuo pakrantės yra 1,5–2 kartus didesnės nei statant jėgaines sausumoje. Todėl tokio tipo elektros verslą pirmiausia pasirenka turtingos ir technologiškai išsivysčiusios šalys.

Neseniai paaiškėjo, kad Baltijos šalys sutiko nutraukti prekybą elektra su Baltarusija po šalies atominės elektrinės paleidimo. Atitinkamą susitarimą pirmadienį pasiekė už energetikos sektorių atsakingos Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministerijos.

Tegai:
vėjo jėgainės, Estija, Latvija
Dar šia tema
Elektra brango visose Baltijos šalyse
Skvernelis padėkojo Latvijai už elektros prekybos su Baltarusija sustabdymą
Pradėjus veikti Astravo AE, Baltijos šalys nustos prekiauti elektra su Baltarusija
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus

(atnaujinta 10:54 2020.09.28)
Anksčiau pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas padidino Baltarusijos naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją apimties prognozę iki 4–6 milijonų tonų, tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti atitinkami susitarimai. Apie tai pranešė RF Energetikos ministerijos vadovas interviu televizijai "Rossija 24".

"Kaip žinote, mūsų šiaurės vakarų klasteryje yra laisvi Primorsko, Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostų pajėgumai... Šiuo metu sąlygos yra parengtos. Kiekiai gali svyruoti nuo 4 iki 6 milijonų tonų naftos produktų", — sakė jis.

Rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad Baltarusija per Rusijos uostus galės tiekti apie 3–4 milijonus tonų.

"Tikimės, kad artimiausiu metu tokie susitarimai bus pasiekti", — pridūrė Novakas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą.

Novakas anksčiau sakė, kad Rusija rugsėjo mėnesį parengs Baltarusijos naftos produktų tiekimo per Rusijos uostus pasiūlymus.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito iš Lietuvos, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Maximos parduotuvė, archyvinė nuotrauka

"Maximos" darbuotojai Radviliškyje nustatytas COVID-19 virusas

(atnaujinta 11:50 2020.09.28)
Darbuotoja, kuriai nustatytas koronavirusas, paskutinį kartą darbe lankėsi rugsėjo 25 dieną. Artimo sąlyčio su pirkėjais koronavirusu užsikrėtusi "Maximos" darbuotoja neturėjo

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Sekmadienį prekybos tinklo "Maxima" parduotuvės Radviliškyje darbuotojai buvo nustatytas koronavirusas, apie tai pranešė prekybos tinklo spaudos tarnyba.

Šiai darbuotojai COVID-19 testas buvo atliktas profilaktiškai, nes pastarosiomis savaitėmis Radviliškyje fiksuojamas COVID-19 ligos protrūkis.

Susirgusi darbuotoja bei jos kolegė, kuri turėjo didelės rizikos sąlytį, šiuo metu saviizoliuojasi namuose. Prekybos tinklo "Maxima" atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau Radviliškyje, Gedimino gatvėje 42А esančios "Maxima XX" parduotuvės darbuotojai jaustų COVID-19 būdingus simptomus.

Darbuotoja, kuriai nustatytas koronavirusas, paskutinį kartą darbe lankėsi rugsėjo 25 dieną. Artimo sąlyčio su pirkėjais koronavirusu užsikrėtusi "Maximos" darbuotoja neturėjo.

Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios COVID-19 susirgimai yra diagnozuoti 20 "Maximos" darbuotojų, iš kurių 16 darbuotojų yra pilnai pasveikę ir sugrįžę į darbus.

Iki šiol dėl COVID-19 yra ištirti 633 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai. Šiuo metu 10 darbuotojų testo atsakymo dar laukiama, 4 iš jų yra užsiregistravę profilaktikos tikslais, kuomet Lietuvos savivaldybės organizuoja profilaktinius tyrimus.

Tegai:
koronavirusas, Maxima LT, Radviliškis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Savanore vakcinos nuo COVID-19 tyrimams tapo 81-erių Maskvos gyventoja
Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija