Nord Stream-2

Masas papasakojo apie Vokietijos poziciją dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:43 2020.09.01)
Taip pat jis pridūrė, kad Vokietija dėl energijos tiekimo privalo pati priimti tinkamus sprendimus

VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Vokietija derasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2", tačiau savarankiškai spręs energijos tiekimo klausimus, spaudos konferencijoje Berlyne sakė užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas), praneša RIA Novosti.

"Šiuo klausimu pasakysiu tai, ką visada sakau. Mes nemanome, kad tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Aš tai taip pat pareiškiau tiesioginiame dialoge su savo kolega Maiku Popėjumi. Šiuo atžvilgiu mes deramės su Vašingtono administracija ir tai išlieka mūsų pozicija", — sakė Masas ir pridūrė, kad "mes patys Vokietijoje privalome priimti sprendimus ir dėl energijos tiekimo".

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir JAV Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.  

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (407)
Dar šia tema
Baidenas apkaltino Trampą "paklusnumu" Rusijai
JAV paskelbė apie bendrų šaudymo pratybų pradžią Estijoje
Nord Stream-2

Europos Parlamente paskelbė apie "slaptą paskirtį" "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:29 2020.09.18)
Anksčiau buvo pranešta, kad EP primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Amerikos vyriausybė yra pasirengusi padaryti viską, kad sustabdytų "Nord Stream-2" dujotiekio statybą, interviu RT sakė Vokietijos europarlamentaras Maksimilianas Krachas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Europos Parlamentas primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus. Be to, EP ragina visas ES šalis atsisakyti dujotiekio "Nord Stream-2" užbaigimo, taip pat primygtinai reikalauja kuo anksčiau įvesti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.

Jis įsitikinęs, kad ši rezoliucija yra dar viena proga "paankstinti antirusišką darbotvarkę". Jis paaiškino, kad EP Amerikos delegacijoje vyksta tam tikros diskusijos dėl dujotiekio projekto.

"Kiekviename mūsų susitikime paklausiau JAV atstovo, kodėl jie įveda neteisėtas sankcijas trečiosioms šalims. Atsakymas visada yra tas pats: "Mūsų vyriausybė padarys viską, kad sustabdytų šį projektą", — sakė europarlamentaras.

Parlamentaras taip pat išreiškė nuomonę, kad "Nord Stream-2" konkuruos su Amerikos skalūnų dujomis ir esamais vamzdynais. Užmezgus ekonominius ryšius tarp Vokietijos ir Rusijos energetikos sektoriuje, Vokietijos pusė taps labiau nepriklausoma nuo JAV įtakos, pabrėžė politikas.

"Tai nepageidaujama tiems, kurie svajoja apie Amerikos imperiją abipus Atlanto vandenyno", — sakė jis.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai blogai pasijuto lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau tinklaraštininkas lėktuvu nuskraidintas į Vokietiją. Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateikta informacija, paskelbė, kad Navalnas, kaip įtariama, buvo apnuodytas. Kremlius teigė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dieną pateiktą prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje.

Rusija yra suinteresuota ir nori išsiaiškinti situaciją. Tam reikia informacijos iš Vokietijos, tačiau jos dar nėra, sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. Tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu yra de facto vykdomi. Jei bus patvirtinta, kad būta nuodingos medžiagos, tyrimas bus atliekamas ir de jure, sakė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius, atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis išvestas iš komos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Europos Parlamentas, europarlamentaras, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (407)
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas

(atnaujinta 20:18 2020.09.17)
Tuo tarpu lieka atviras klausimas, ar Minskas yra pasirengęs atsisakyti Baltijos šalių uostų, sakė ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį susitikime su šalies politikais pasakojo Sočyje vykusių derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu detales.

Visų pirma jie kalbėjo apie krovinių srautų iš Baltijos šalių nukreipimą į Sankt Peterburgą. Baltarusijos lyderis teigė, kad tai būtų įmanoma, jei Rusijos Federacija pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda teigė, kad Maskva gali sudaryti palankias ekonomines sąlygas Minskui.

"Šiandien finansiniu požiūriu Rusija gali sudaryti palankias sąlygas Baltarusijai, tačiau vėlgi, klausimas išlieka politinis — kiek baltarusiai yra pasirengę palikti Klaipėdą ir apskritai atmeta Baltijos uostus ir Baltijos šalis? Savaime suprantama, kad darydami pareiškimus po rinkimų, jie negalėjo nesuprasti, kad iškils klausimų dėl tranzito — tai yra kažkokios užsienio politikos pagrindai. Todėl, matyt, kadangi buvo pateikti veiksmai, pareiškimai, jiems šis veiksnys šiandien nėra itin svarbus. Svarbesnis yra politinis aktyvumas Vakarų politikos farvateryje", — sakė jis.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: praradusi Baltarusijos tranzitą Klaipėda taps miestu vaiduokliu
Ekspertas: Latvija gali atsisakyti Baltarusijos tranzito esant spaudimui
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė