Vėjo jėgainės

Siekiama sukurti skaidrią reguliacinę aplinką vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai

(atnaujinta 11:26 2020.09.02)
Kaip pabrėžiama pranešime, projekte numatyta, jog jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 metais

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Parengtas ir teikiamas Vyriausybei derinti įstatymo projektų paketas, kuriuo siekiama sukurti aiškią ir skaidrią reguliacinę aplinką vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai, praneša Energetikos ministerija.

Pabrėžiama, kad projekte numatyta, jog jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 metais.

Šis projektas parengtas atsižvelgiant į darbo grupės, kurioje dalyvavo valstybės institucijų atstovai ir socialiniai partneriai, rekomendacijas. Įstatymo projektas yra plačiai aptartas ir išdiskutuotas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

"Atsižvelgiant į didžiausią vėjo energetikoje turinčių Europos Sąjungos šalių patirtį ir į darbo grupės rekomendacijas, parengti teisės aktai, kurie sukurs aiškią ir skaidrią reguliacinę aplinką vėjo energetikos jūroje plėtrai, užtikrins vienodas konkurencines sąlygas visiems konkurso dalyviams. Jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrai Energetikos ministerija nuosekliai rengiasi jau keletą metų — pradedant galimybių studija jūrinio vėjo Baltijos jūroje potencialui įvertinti ir proceso užbaigimu atviru tarptautiniu aukcionu, kuris įvyks 2023 metais", — teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pažymima, kad atsižvelgiant į didžiausią jūrinio vėjo energetikos patirtį turinčių šalių — Nyderlandų, Danijos, Vokietijos — praktiką, numatoma, jog už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūrinėje dalyje esančias elektrines, atsakomybė būtų suteikiama elektros perdavimo sistemos operatoriui.

Šiame įstatyme bus įtvirtintas paramos modelis vėjo energetikai jūroje ir jo nustatymo principai. 

Darbo grupės rekomendacijų pagrindu parengtai vėjo energetikos Baltijos jūroje koncepcijai šių metų birželio mėnesį jau pritarė Vyriausybė. Taip pat buvo pritarta 700 MW vėjo elektrinių plėtojimui iki 2030 m., tam numatant ir konkrečią teritoriją Baltijos jūroje.

Jūrinio vėjo energetikos plėtra numatyta įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plane numatytus atsinaujinančios energetikos tikslus. 

Tegai:
Baltijos jūra, vėjo energija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino Rusijos uostų pasirengimą priimti papildomus krovinius iš Baltarusijos
ES šalių žemės ūkio ministrai aptarė koronaviruso krizės patirtis
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus

(atnaujinta 10:54 2020.09.28)
Anksčiau pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas padidino Baltarusijos naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją apimties prognozę iki 4–6 milijonų tonų, tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti atitinkami susitarimai. Apie tai pranešė RF Energetikos ministerijos vadovas interviu televizijai "Rossija 24".

"Kaip žinote, mūsų šiaurės vakarų klasteryje yra laisvi Primorsko, Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostų pajėgumai... Šiuo metu sąlygos yra parengtos. Kiekiai gali svyruoti nuo 4 iki 6 milijonų tonų naftos produktų", — sakė jis.

Rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad Baltarusija per Rusijos uostus galės tiekti apie 3–4 milijonus tonų.

"Tikimės, kad artimiausiu metu tokie susitarimai bus pasiekti", — pridūrė Novakas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą.

Novakas anksčiau sakė, kad Rusija rugsėjo mėnesį parengs Baltarusijos naftos produktų tiekimo per Rusijos uostus pasiūlymus.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito iš Lietuvos, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Twitter išmaniajame įrenginyje

Amerikos socialiniai tinklai didina cenzūrą: Twitter įvedė sankcijas RIA Novosti

(atnaujinta 11:50 2020.09.28)
Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Twitter žengė dar vieną žingsnį kontroliuodama Rusijos informacinį lauką — pašalino RIA Novosti paskyrą iš paieškos lauko, praneša RIA Novosti.

Vartotojai, kurie anksčiau neužsiprenumeravo agentūros puslapio, dabar negalės jo rasti nei Rusijoje, nei kitose šalyse. Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius.

"Mes tokius Twitter apribojimus laikome žiniasklaidos cenzūros veiksmu, kurį tiesiogiai draudžia Rusijos Konstitucija. Socialinis tinklas nereaguoja į mūsų prašymus ir nepaaiškina savo sprendimų", — sakė naujienų agentūros "Rossija segodnia" spaudos tarnyba.

Rugpjūčio mėnesį Twitter vadovybė paskelbė, kad žymės vyriausybės kontroliuojamas žiniasklaidos paskyras. Tiesa, tai galioja ne visiems.

"Tokio ženklo nerasite šalia "Amerikos balso" arba "Radio Svoboda". Tačiau asmeninėje Margaritos Simonian paskyroje yra ženklas "Valstybinis leidinys". Tai tokia ta lygybė ir teisingumas. Ir, žinoma, teisinga "žodžio laisvė", kurgi be jos. Prašome laikyti šį pranešimą kreipimusi į "Roskomnadzor", — pridūrė spaudos tarnyba.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Twitter
Dar šia tema
Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  
Rusijos senatorius pasiūlė draudimą transliuoti RT Baltijos šalyse aptarti ETPA
Rusijoje palygino RT draudimą Latvijoje su TSRS kova su "priešų balsais"