Dujotiekio GIPL tiesimas

Dujotiekio GIPL projektas beveik pasiekė pusiaukelę

(atnaujinta 15:49 2020.09.02)
Pažymima, kad Lietuvos teritorijoje jau atlikta beveik 50 proc. suplanuotų darbų, visas projektas turi būti baigtas iki 2021 metų pabaigos

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šiandien lankėsi Lietuvai ir Baltijos regionui svarbaus strateginio energetikos projekto dujotiekių jungties GIPL statybų aikštelėje Alytaus rajone, kur į pabaigą artėja sudėtingiausi projekto darbai, praneša Energetikos ministerija.

Pažymima, kad Lietuvos teritorijoje jau atlikta beveik 50 proc. suplanuotų darbų, visas projektas turi būti baigtas iki 2021 metų pabaigos.

GIPL projektas šiandien pristatytas regiono valstybių ambasadų atstovams iš Lenkijos, Baltijos šalių, Suomijos ir JAV.

Pabrėžiama, kad GIPL projekte suvirinta daugiau kaip 100 km plieninių vamzdžių, į tranšėją paklota 65 km vamzdyno.

Šiuo metu darbai pasiekė Alytaus rajoną, o lapkritį dujotiekis bus klojamas už Alytaus, artėjant link Lietuvos–Lenkijos sienos.

Pranešime teigiama, kad sudėtingiausia projekto dalis buvo dujotiekio tiesimas po didžiausiomis Lietuvos upėmis.

"Tarptautinis GIPL dujotiekis nebus tik vamzdynas tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet taps pagrindine arterija, kuri sujungs visos ES ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinkas. Taip mūsų regione bus užbaigtas Europos bendros dujų rinkos kūrimo procesas, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys turės visišką dujų tiekimo pasirinkimo laisvę. Šiandien svarbiausia, kad sparčiai vykstančios statybos ir toliau būtų tęsiamos pagal nustatytą grafiką ir projektas būtų baigtas, kaip ir planuota, iki 2021 metų pabaigos", — teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Beveik 500 mln. eurų vertės GIPL projektą įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai "Amber Grid" ir "Gaz-System". 

Pažymima, kad didžiąją dalį GIPL projekto finansavimo — 306 mln. eurų — skyrė Europos Sąjunga pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę. Investicijų Lietuvoje biudžetas — 136 mln. eurų, tačiau tikėtini sutaupymai.

"Pastaruoju metu Lietuvos tinklu perduodame didelius dujų srautus į Latviją, Estiją ir Suomiją. Rugpjūčio duomenimis, dujų srautai Latvijos kryptimi viršijo dujų kiekius, transportuojamus į Kaliningradą ir į Lietuvą. Tai reiškia, kad prekyba dujomis intensyviai vyksta, rinka naudojasi palankiomis pasaulinėmis dujų kainomis ir yra suinteresuota turėti alternatyvių koridorių dujų verslui vystyti", — teigė "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Vaičiūnas savo Facebook paskyroje pridūrė, kad jau po kelių dienų bus baigti itin sudėtingi vamzdžio tiesimo darbai 30 metrų gylyje po Nemunu.

Jo teigimu, šis projektas yra Lietuvos ir viso regiono sėkmė ir suteiks dar daugiau laisvės rinktis.

Planuojama, kad GIPL dujotiekis pradės veikti 2021 metų pabaigoje. Dujotiekis turi sujungti Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga ir leisti efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, dujotiekis
Dar šia tema
ES šalių žemės ūkio ministrai aptarė koronaviruso krizės patirtis
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu