Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito Lietuvos, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 22:12 2020.09.02)
Pasak ekspertų, rimta kliūtis yra tai, kad Ryga kartu su kitomis Baltijos šalimis įvedė sankcijas Minskui

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Klaipėdos uostas įvertino Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos ketinimą perorientuoti krovinių srautą iš Lietuvos į kitus maršrutus. Apie tai pranešė "RZD-Partner".

Anksčiau Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei pateikti atitinkamus pasiūlymus. Kartu jis pažymėjo, kad krovinių perorientavimas į Rusiją Minskui būtų šiek tiek nuostolingas, tačiau "dėl tarifų galima derėtis".

Klaipėdos uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, kad jūrų uosto vadovybė dažnai susiduria su grėsmėmis.

"Esant dabartinei situacijai, viskas, ką galime padaryti, yra išlaikyti prekės ženklą ir išlaikyti aukščiausio lygio darbo ir paslaugų kokybę. Negaliu pavadinti situacijos katastrofiška, tačiau krovinių dalies praradimas nėra pats maloniausias uostui. Mes vis dar tikimės, kad situacija išsilygins", — sakė jis.

Pasak "RZD-Partner" šaltinio, Ventspilio uosto "Kailja parks" Latvijos terminalas galėtų perimti krovinių srautus iš Klaipėdos. Tačiau dėl to, kad Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijai, vargu ar Latvijos uostas tikisi Baltarusijos tranzito, pažymima laikraštyje.

Savaitės pradžioje Lietuva, taip pat Latvija ir Estija įvedė ribojamąsias priemones 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Jiems draudžiama patekti į Baltijos šalis. Be to, Lietuvos vidaus reikalų ministerija neatmetė galimybės, kad sankcijų sąrašas ateityje gali būti išplėstas.

Dabar Minskas rengia atsakymo į Baltijos šalių sankcijas variantus.

Interviu Sputnik Lietuva, Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda pasiūlė, kad Minskas galėtų reaguoti veidrodiniu būdu, uždrausdamas įvažiuoti į šalį kai kuriems Baltijos šalių pareigūnams ir politikams. Pasak ekspertų, sprendimas perorientuoti srautą iš Lietuvos gali kainuoti Lietuvai milijardus eurų.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Sinkevičius sukritikavo Baltarusijos sprendimą atšaukti krovinius iš Klaipėdos uosto
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

(atnaujinta 10:21 2020.09.20)
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija siūlo likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo. Analitinio portalo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius pabandė išsiaiškinti, kodėl Maskva taip arti tokio sprendimo priėmimo.

"Likviduoti: Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Lietuvos Respublikoje; Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Ukrainoje", — sakoma dokumente, kuris buvo paskelbtas federaliniame teisės aktų projektų portale.

Jei šis siūlymas bus patvirtintas, Maskva turės prekybos misijas 58 pasaulio šalyse. Jų užduotis yra įgyvendinti užsienio ekonominius Rusijos Federacijos interesus priimančiojoje šalyje, aiškina straipsnio autorius.

Pasak jo, kai šių interesų nėra (arba jų neįmanoma realizuoti), nėra prasmės laikyti atskirą prekybos atstovų personalą diplomatiniame korpuse.

"Tačiau Lietuva ir Ukraina šiame kontekste turėtų būti vertinamos atskirai. Pastaroji išliko svarbia Maskvos prekybos ir ekonomikos partnere net po 2014 metų įvykių. Santykiuose su ja Rusijos valdžia visada vadovavosi pragmatišku požiūriu ir demonstratyviai nenorėjo uždaryti savo pardavimų biuro Kijeve", — sako Iljaševičius.

"Ukrainoje prekybos atstovybė dirba sumažinta sudėtimi. Vyksta daug analitinio darbo. Yra kontaktai, bet tik ekspertų lygiu", — sakė Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas 2016 metais. Iš jo žodžių tapo aišku, kad Rusijos prekybos misija neatlieka savo funkcijų. Vietoj praktinės veiklos — analitinis darbas ir kontaktai ekspertų lygiu.

Praėjus dvejiems metams kitas Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Aleksejus Gruzdevas pasakė maždaug tą patį: "Prekybos misija Ukrainoje tęsiasi tol, kol neketinama riboti jos veiklos. Kitas dalykas, praktinis darbas yra labai ribotas dėl to, kad prekybos misija taip pat turėtų pasikliauti oficialiais kontaktais, ir jie praktiškai yra įšaldyti, nors ir ne dėl mūsų kaltės".

Apskritai, po "orumo revoliucijos" Rusijos prekybos atstovybė Ukrainoje iš tikrųjų prarado galimybę atlikti savo funkcijas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet Maskva nedeklaravo noro ją likviduoti. Be to, prieš kelis mėnesius Rusija pirmą kartą nuo 2012 metų paskyrė savo prekybos atstovą Ukrainoje. Kodėl Pramonės ir prekybos ministerija dabar smarkiai pakeitė savo poziciją?

Anot Iljaševičiaus, iš tikrųjų Rusijos prekybos misijos Kijeve uždarymas nėra Maskvos iniciatyva. Prieš mėnesį Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti susitarimą su Rusijos vyriausybe dėl abipusio prekybos misijų sudarymo, kuris galiojo nuo 1992 metų spalio mėnesio. Čia viskas logiška: Ukrainos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Bodnaras nuoširdžiai perspėjo, kad Kijevas peržiūrės ir iki minimumo sumažins sutarties bazę su Rusijos Federacija. Porošenkos byla tęsiasi iki šiol.

Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė, kad Bodnaro žodžiuose esama tam tikros logikos, nes daugelis formaliai galiojančių Kijevo ir Maskvos susitarimų nebeturi teisėsaugos praktikos. Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio prekybos atstovybių sudarymo yra būtent toks dokumentas. Ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių nėra plėtojami. Kodėl tuomet finansuojamos įstaigos, kurios turėtų būti šio proceso katalizatorės?

Akivaizdu, kad praeis šiek tiek laiko nuo minėto susitarimo nutraukimo iki Rusijos prekybos misijos Ukrainoje likvidavimo, tačiau pats klausimas jau išspręstas. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ką tik paliudijo, kad tam neprieštarauja.

Lietuvos atveju situacija atrodo kiek kitaip.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse.

"Mes jo neuždarome, nes turime valstybinius, tarpvalstybinius susitarimus, tačiau mes sustabdome darbą vien tam, kad nebūtų imituojama aktyvi veikla", — paaiškino pareigūnas.

Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kodėl Lietuva nebuvo įtraukta į šį sąrašą, yra atskiras klausimas. Galbūt Rusija ir toliau vertino Vilnių kaip svarbų partnerį Kaliningrado srities ekonominės plėtros kontekste. Tačiau šiandien šis požiūris nebėra aktualus.

"Užvakar aplankiau Klaipėdos merą — tai antras pagal dydį [Lietuvoje] miestas, rimtas kaimynas. Aš jam pasakiau: "Ar žinote, kelinta Lietuva yra Kaliningrado srities prekybos apyvartoje?" Jis sako: "Tikriausiai trečia". Aš sakau: "Dvylikta". Jis klausia: "Kas ten pirmas?" Aš sakau: "Vokietija, o Korėja yra antra", — sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas kalbėdamas tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X".

Akivaizdu, kad niekas netrukdys Rusijai nutraukti prekybos misijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Nes nuo jų likvidavimo nenukentės nei viena įmonė, nei vienas verslininkas. Sprendimas jau seniai subrendęs. Net perbrendęs.

Prekybos misijoms užsienyje palaikyti pinigai skiriami iš valstybės iždo. Sutaupytų lėšų sąskaita įmanoma (ir būtina!) padidinti darbuotojų skaičių tose šalyse, kurios nori bendradarbiauti su Rusija. Tiems, kurie ją vadina "teroristine valstybe", neverta išleisti nė rublio, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys, Rusija
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Sulaikytasis su antrankiais

Kaune neblaivus vyras sulaikymo metu spyrė policininkui

(atnaujinta 13:13 2020.09.20)
Incidentas įvyko, kai vyrą pareigūnai bandė pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Kaune neblaivus vyras priešinosi jį sulaikyti bandžiusiems policininkams, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko šeštadienį, rugsėjo 19 dieną, apie 5:55 P. Lukšio gatvęje. Anot pranešimo, policijos pareigūnai bandė pasodinti į tarnybinio automobilio "VW Transporter" laikino sulaikymo patalpą 1970 metais gimusį vyrą, kurio kraujyje aptikta 1,32 prom. alkoholio. Tačiau pastarasis pradėjo muistytis ir spyrė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui į ranką. 

Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Už tokį pažeidimą gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tegai:
policija, Lietuva
Dar šia tema
Girtas išpuolis Vilniaus rajone: vaikui grasino peiliu, moteriai — susidorojimu
Telšiuose neblaivus vyras grasino nužudyti tris pažįstamus asmenis bei panaudoti ginklą
Vilniuje neblaivus vyras grasino peiliu greitosios pagalbos darbuotojui