Klaipėda, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: praradusi Baltarusijos tranzitą Klaipėda taps miestu vaiduokliu

(atnaujinta 22:19 2020.09.02)
Nosovičiaus teigimu, dėl beprotiškos Lietuvos politikos didžiosios įmonės jau uždarytos ir ištuštėję ištisi miestai

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Lietuvos politikams yra antraeilis dalykas, kas nutiks Klaipėdai ir jos gyventojams.

"Lietuva niekada nebijojo prarasti Baltarusijos tranzito, nes Lietuvos vadovybei ekonomika ir pati Lietuva kaip valstybė yra giliai antraeilis dalykas. Jie laiko save politiniais kryžiuočiais. Žlugus Sovietų Sąjungai Lietuvos politikai save laiko kovotojais prieš imperiją visomis jos apraiškomis — nuo viduramžių Maskvos iki Putino Rusijos. Jei būtų kitaip, visa Lietuvos istorija būtų kitokia ir nebūtų siaubingos migracijos iš Lietuvos, o tai yra rekordas Europos mastu. Kur dar galima rasti ES šalį, kuri per 30 nepriklausomybės metų prarado beveik trečdalį savo gyventojų? Lietuvos savižudybių ir alkoholizmo statistika byloja tą patį. Man tai reiškia, kad Lietuvos politikams gyventojai mažiausiai rūpi", — sakė analitikas.

Nosovičiaus teigimu, dėl beprotiškos Lietuvos politikos didžiosios įmonės jau uždarytos ir ištuštėję ištisi miestai.

"Tokia Lietuvos Respublikos politika lėmė biudžetą formuojančių įmonių mirtį, jų visišką uždarymą ar perėjimą į "nei gyvų, nei mirusių" būseną — tai ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, ir Ignalinos atominė elektrinė — paskatino sunaikinti ištisus miestus. Visagino miestas buvo pastatytas eksploatuoti šią atominę elektrinę Tarybų Sąjungoje. Uždarius atominę elektrinę, Visaginas virto miestu vaiduokliu. Bijau, kad ši beprotiška geopolitinio mesianizmo politika posovietinėje erdvėje Baltarusijos atveju privers Klaipėdos uostą bankrutuoti, tai yra, tas pats likimas laukia ir Klaipėdos", — sakė analitikas.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino JT generalinį sekretorių Antonijų Guteresą atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

Laiške prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusių rinkimų, kurie šalyje sukėlė precedento neturinčius protestus, rezultatų.

Savo kreipimesi Lietuvos vadovas paragino JT ir tarptautinę bendruomenę paremti Baltijos šalių pastangas įtraukti Baltarusijos valdžios institucijas į dialogą su savo pilietine visuomene ir surengti naujus, sąžiningus ir demokratiškus rinkimus.

Tegai:
Baltarusija, Klaipėdos uostas
Elektros tiekimo linijos

Kaliningrado srities energetikos sistema sėkmingai išlaikė autonominius bandymus

(atnaujinta 12:08 2020.09.21)
Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Elektros energijos gamybos objektai Kaliningrado srityje sėkmingai išlaikė bandymus, kaip veikia regiono energetikos sistema izoliuotu režimu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės TEC-2 spaudos tarnybą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bandymai vyks rugsėjo 12 d., tačiau vėliau pranešta apie atidėjimą dėl vieningos balsavimo dienos.

Bandymai praėjusį šeštadienį truko aštuonias valandas — nuo 10:00 iki 18:00, Kaliningrado srities sistema veikė visiškai autonomiškai. Elektros energijos gamyba buvo lygi jos suvartojimui ir siekė nuo 460 iki 498 megavatų.

Bandymuose dalyvavo Kaliningrado TEC-2, Pregolsko, Majakovsko ir Talachovsko šiluminės elektrinės.

Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede. Bandymai buvo sėkmingi ir parodė Kaliningrado srities energetikos sistemos pasirengimą veikti autonomiškai.

Kol kas Kaliningrado srities energetinė sistema yra susijusi su likusia Rusijos dalimi per Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus. Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL, Rusijos regionas bus aprūpinamas elektra iš keturių naujų elektrinių, kurių bendras galingumas sieks apie vieną gigavatą.

Trys iš jų naudoja dujinį kurą, dar viena — anglies, yra statoma kaip atsarginė ir veiks "šaltojo rezervo" režimu.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

2018 metais Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tikimasi, kad galutinai Baltijos šalys turės palikti BRELL energijos žiedą ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos iki 2025 m.

Pernai gegužę įvyko pirmieji tokie bandymai — 72 valandoms buvo sustabdytas elektros srautas iš Lietuvos ir priešinga kryptimi. Bandymai buvo pripažinti sėkmingais, neįvyko nė vienas elektros tiekimo sutrikimas.

Kaip ne kartą pastebėjo ekspertai, Rusija BRELL energetikos žiedo atsisakymo srityje padarė daug daugiau nei Baltijos šalys ir faktiškai visiškai paruošė Kaliningrado sritį autonominiam energetikos režimui, ko negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurios ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių naudoja nestabilią energetinę jungtį.

Tegai:
elektros energija, elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Lietuva, Rusija, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Ekspertas: Kaliningrado sritis jau parodė, kad gali veikti be BRELL
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu