Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Nuomonė: Baltijos šalyse yra pakankamai prieštaravimų dėl Baltarusijos

(atnaujinta 22:20 2020.09.02)
Trumpuoju laikotarpiu Baltijos šalių sprendimas dėl Astravo AE neturės stipraus poveikio nei vienai, nei kitai pusei, tačiau ateityje situacija gali pasikeisti, sakė ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Lietuva, Latvija ir Estija susitarė nutraukti prekybą elektros energija su Baltarusija po to, kai Astrave bus paleista BelAE. Tam bus naudojama elektros kilmės sertifikatų sistema.

Tuo tarpu Rusijos ir Latvijos kryptimi sumažės prekybos elektros energija apimtis, o Rusijos ir Lietuvos — nesikeis.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu prekybos elektros energija tarp Baltijos ir Baltarusijos draudimas nėra kritinis nė vienai pusei. Pasak jo, Baltijos šalys gali gauti elektrą iš Šiaurės Europos.

"Baltarusijai Baltijos rinka yra svarbi, o pradėjus veikti Baltarusijos AE, jos svarba gali padidėti, tačiau tai nėra kritinė rinka, kurios uždarymas gali sukelti rimtų pasekmių Baltarusijos energetikai. Todėl manau, kad per tokį trumpą kelių mėnesių laikotarpį tai viskas — daugiau toks deklaratyvus pareiškimas", — sakė jis.

Kondratjevas mano, kad jei Baltijos valstybėms pavyks visapusiškai uždrausti prekybą elektra su Minsku, tai gali turėti rimtesnį poveikį, tačiau "Baltijos trikampyje" taip pat yra pakankamai prieštaravimų.

"Lietuva yra pagrindinis baltarusiškų prekių tranzito kelias, o Baltarusija jau paskelbė norinti įvairinti šias atsargas, o galbūt dalis prekių bus išsiųstos į Latviją. Ir šiuo atveju mes suprantame, kad paprastai tokie susitarimai, derybos yra paketinio pobūdžio", — sakė jis. 

Tegai:
Baltijos šalys, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE
Lietuvos ir Estijos prezidentai papasakojo, kam Rusijai reikalinga Astravo AE
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Darbas iš namų

NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu

(atnaujinta 19:52 2020.09.22)
Lietuvoje iš viso patvirtinti 3859 koronaviruso ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvoje per savaitgalį užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, darbdaviams rekomenduojama darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, nors situacija kontroliuojama, tačiau atvejų, nustatomų per dieną, skaičius auga, fiksuojami šeimų šventėse, susibūrimuose, laisvalaikio metu "suliepsnojantys" židiniai, kurie persikelia ir į darbo vietas.

Pasak Lingienės, infekcija plinta, kai žmonės po darbo užsiima įvairiomis veiklomis, kaip šokiai, dainavimas ir kitomis, kur susirenka daugybė žmonių, su kuriais įprastai, kiekvieną dieną nebendraujama.

"Na, ir viskas baigiasi jau dešimtimis skaičiuojamais infekcijos atvejais, jos išplitimu į darbovietes. Dėl to darbdaviams tikrai rekomenduojame, jei yra galimybė, leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tokio susitelkimo ir visų mūsų pastangų reikia, kad būtų suvaldytas COVID-19 plitimas. Visuomenės sveikatos specialistų, medikų pastangų tikrai nepakaks pandemijai įveikti", — sakė NVSC atstovė.

Taip pat ji pabrėžė, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, turėtų galimybę neatvykti į darbą, likti namuose.  

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3859 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
darbas, koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
PSO pranešė, kad per savaitę pasaulyje užfiksuotas rekordinis COVID-19 atvejų skaičius
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės