Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

"Apsirijo ir užsimiršo". Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka

(atnaujinta 13:33 2020.09.04)
Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdininkai pirmieji Europos Sąjungoje paskelbė sankcijas Aleksandrui Lukašenkai. Į juodąjį sąrašą įtraukti dar 29 pareigūnai

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Minskas pažadėjo imtis "adekvačių priemonių". Ir tai nėra tušti žodžiai: Latvijos ir ypač Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo Baltarusijos tranzito, rašo RIA Novosti.

Trūko kantrybė 

Strateginis Baltarusijos geografinės padėties trūkumas yra prieigos prie jūros neturėjimas. Prekes reikia gabenti per kaimynus. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 14,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių, o tai yra trečdalis viso krovinių srauto. Per Klaipėdą perėjo 9,8 milijono tonų "Belaruskalij" trąšų. Tačiau dabar Lietuva Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu nusiteikusi itin nedraugiškai: Vilnius nepripažino prezidento rinkimų rezultatų, įvedė sankcijas ir priglaudė Baltarusijos opoziciją.

"Jie apsirijo ir pamiršo, kas yra Baltarusija", — sakė Lukašenka ir pažadėjo palikti Lietuvos uostus.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reagavo santūriai.

"Pareiškimai kelia grėsmę ir verčia analizuoti situaciją. Galbūt Baltarusijos vyriausybė įtikins prezidentą apskaičiuoti nuostolius ir, manau, nugalės sveikas protas", — sakė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Baltarusijos krovinių perorientavimas į kitas puses pakenks Minskui, nes kelias per Lietuvą yra trumpiausias, pabrėžė jis.

Tranzito perkėlimas iš Baltijos valstybių į Rusiją buvo aptartas jau anksčiau. 2012 metų lapkričio mėnesį susitikdamas su Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka, Lukašenka pažymėjo, kad šis regionas turi galingą transporto ir logistikos potencialą — keturis jūrų uostus.

"Mus tai domina įgyvendinant bendrus tranzito projektus, įskaitant abipusį prekių perkrovimą į trečiąsias šalis jūra ir sausuma", — tada sakė Baltarusijos prezidentas. Ir pridūrė: "Mes priėmėme principinį sprendimą perorientuoti didelius krovinių kiekius, įskaitant kalio trąšas, iš Baltijos šalių uostų į jūsų uostus. Turime rimtai išnagrinėti šią temą."

Drozdenka palaikė iniciatyvą ir buvo pasirengęs padėti nustatant tinkamus tarifus. Tačiau politinė situacija netrukus pasikeitė ir "daugiavektorinis batka" pradėjo, kaip jam tada atrodė, rimtai artėti prie Vakarų. Įsivaizduojamas "atšilimas" tarp Minsko ir Europos sostinių tęsėsi iš tikrųjų iki šių metų — ir Baltarusijos tranzito perkėlimo iš Baltijos į Rusiją projektas nebuvo aktualus. Bet dabar, Lukašenkai suvokus, kaip iš tikrųjų su juo elgiasi ES apskritai ir ypač Baltijos šalys, atėjo laikas nušluostyti dulkes nuo senojo plano.

Jie daug ką praras

Kai kuriuos Lietuvos politikus neramina naujausios žinios. "Lietuvos vyriausybė, grasindama Lukašenkai, prisišokinėjo. Jei Baltarusija tikrai sustabdys tranzitą per Klaipėdą, tai nukentės ne viena įmonė Lietuvoje. Mūsų uostą, "Lietuvos geležinkelius" ištiks didžiulė ekonominė krizė, po kurios prasidės atleidimų banga. Lietuvos biudžetas praras mažiausiai 30 % mokesčių iš krovinių srauto. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkeliams" baltarusiškos kalio trąšos šiandien yra pagrindinis krovinys", — pabrėžia buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Klaipėdos uostas laikomas dinamiškiausiai besivystančiu uostu Baltijos šalyse — daugiausia baltarusių dėka. Miesto gyventojų skaičius yra 150 tūkstančių žmonių, o kas trečią darbu aprūpina jūrų uostas.

Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja patvirtina, kad šiandien šis klausimas yra pats aktualiausias Lietuvoje.

"Ar tik nepasikarščiavo mūsų politikai? Diskusijos šia tema nenuslūgsta, nuomonės nesutampa, — sako ji. — Kai kurie mano, kad Lietuva per daug aktyviai ėmėsi Baltarusijos opozicijos judėjimo globėjos vaidmens ir griežtai smerkia pasirinktą politinį kursą. Kiti saugo demokratines vertybes ir tvirtina, kad bet kokia kaina būtina palaikyti baltarusius, siekiančius "nuversti diktatorių".

Iki 2006 metų Baltarusija naudojosi Latvijos uostais — Ventspiliu ir Ryga. Bet Minskas manė, kad kelias per Klaipėdą yra patogesnis ir pigesnis.

"Savo ruožtu Klaipėdos uostas greitai persiorientavo į baltarusių krovinius ir investavo į infrastruktūrą: išplėtė pakrantę, pagilino kanalus, pastatė terminalą. Užmegztas abipusiai naudingas bendradarbiavimas. Praradusi baltarusių krovinius, Lietuva tikrai patirs nuostolių, ir tai turės įtakos ne tik Klaipėdai. Lietuvos geležinkeliai, vežėjai, ekspeditoriai, laivų agentai, remontininkai, laivų įrangos tiekėjai, kelių transporto sektorius, statybų įmonės, tiekiančios galinę įrangą — visi gauna pajamų iš Baltarusijos krovinių pervežimų", — apibendrina Poševeckaja.

Latvija planavo nuvilioti bent dalį Baltarusijos tranzito. Neseniai Lukašenkos buvo laukiama Rygoje — vizitas buvo numatytas pavasarį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jis nukeltas į rugsėjo mėnesį. Liepos mėnesį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus lankėsi Latvijoje — pokalbiuose su vietos pareigūnais jis išreiškė susidomėjimą plėtoti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga apskritai ir ypač su Latvija, ypač transporto, logistikos, tranzito, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų srityse.

Latviai palankiai sutiko tokius argumentus — ir suprantama, kodėl: per pirmąjį pusmetį šalies geležinkelių krovinių srautas sumažėjo 47,2 % (iki 11,563 mln. tonų). Reikėjo atleisti 1500 "Latvijos geležinkelių" bendrovės darbuotojų — 24 % viso personalo. Įmonė parduoda lokomotyvus, vagonus ir yra priversta sutrumpinti savo pačios elektrifikavimo projektą, kuriam jau skirta didelė ES Sanglaudos fondo subsidija.

Nebeliko pasirinkimo

Oficialioji Ryga po rinkimų vienareikšmiškai pasmerkė Lukašenkos veiksmus. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius netgi kalbėjo apie tai, kad sankcijos Baltarusijai yra nepageidaujamos, nes tai tik dar labiau pririš Minską prie Maskvos. Bet galiausiai Latvijos "kitokia nuomonė" buvo nutildyta — latviams nepavyko išvengti dalyvavimo bendroje pasipiktinimo akcijoje. O Rinkevičius sakė: Aleksandro Lukašenkos vizitas Rygoje "neįmanomas dėl pastarojo meto įvykių ir buvo išbrauktas iš darbotvarkės".

Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, persiorientavimo ilgai laukti neteks, ypač Rusijos link, kur nereikia muitinės procedūrų.

Iš tikrųjų tai sumenkina faktą, kad maršrutas per Rusijos uostus Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį yra 100–200 kilometrų ilgesnis. Tiesą sakant, pats gabenimas yra mažiausia išlaidų dalis. Svarbiau yra uostas, tranzitas, investiciniai mokesčiai, krovinių išvežimo išlaidos, muitai.

Beje, dar 2017 metais Vladimiras Putinas iškėlė užduotį derėtis su Minsku dėl Baltarusijos naftos produktų, gautų iš Rusijos naftos, gabenimo per Rusijos uostus ir geležinkelius. Tiesa, ir tada viskam sutrukdė "Lukašenkos daugiapoliškumas".

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

(atnaujinta 10:21 2020.09.20)
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija siūlo likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo. Analitinio portalo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius pabandė išsiaiškinti, kodėl Maskva taip arti tokio sprendimo priėmimo.

"Likviduoti: Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Lietuvos Respublikoje; Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Ukrainoje", — sakoma dokumente, kuris buvo paskelbtas federaliniame teisės aktų projektų portale.

Jei šis siūlymas bus patvirtintas, Maskva turės prekybos misijas 58 pasaulio šalyse. Jų užduotis yra įgyvendinti užsienio ekonominius Rusijos Federacijos interesus priimančiojoje šalyje, aiškina straipsnio autorius.

Pasak jo, kai šių interesų nėra (arba jų neįmanoma realizuoti), nėra prasmės laikyti atskirą prekybos atstovų personalą diplomatiniame korpuse.

"Tačiau Lietuva ir Ukraina šiame kontekste turėtų būti vertinamos atskirai. Pastaroji išliko svarbia Maskvos prekybos ir ekonomikos partnere net po 2014 metų įvykių. Santykiuose su ja Rusijos valdžia visada vadovavosi pragmatišku požiūriu ir demonstratyviai nenorėjo uždaryti savo pardavimų biuro Kijeve", — sako Iljaševičius.

"Ukrainoje prekybos atstovybė dirba sumažinta sudėtimi. Vyksta daug analitinio darbo. Yra kontaktai, bet tik ekspertų lygiu", — sakė Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas 2016 metais. Iš jo žodžių tapo aišku, kad Rusijos prekybos misija neatlieka savo funkcijų. Vietoj praktinės veiklos — analitinis darbas ir kontaktai ekspertų lygiu.

Praėjus dvejiems metams kitas Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Aleksejus Gruzdevas pasakė maždaug tą patį: "Prekybos misija Ukrainoje tęsiasi tol, kol neketinama riboti jos veiklos. Kitas dalykas, praktinis darbas yra labai ribotas dėl to, kad prekybos misija taip pat turėtų pasikliauti oficialiais kontaktais, ir jie praktiškai yra įšaldyti, nors ir ne dėl mūsų kaltės".

Apskritai, po "orumo revoliucijos" Rusijos prekybos atstovybė Ukrainoje iš tikrųjų prarado galimybę atlikti savo funkcijas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet Maskva nedeklaravo noro ją likviduoti. Be to, prieš kelis mėnesius Rusija pirmą kartą nuo 2012 metų paskyrė savo prekybos atstovą Ukrainoje. Kodėl Pramonės ir prekybos ministerija dabar smarkiai pakeitė savo poziciją?

Anot Iljaševičiaus, iš tikrųjų Rusijos prekybos misijos Kijeve uždarymas nėra Maskvos iniciatyva. Prieš mėnesį Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti susitarimą su Rusijos vyriausybe dėl abipusio prekybos misijų sudarymo, kuris galiojo nuo 1992 metų spalio mėnesio. Čia viskas logiška: Ukrainos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Bodnaras nuoširdžiai perspėjo, kad Kijevas peržiūrės ir iki minimumo sumažins sutarties bazę su Rusijos Federacija. Porošenkos byla tęsiasi iki šiol.

Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė, kad Bodnaro žodžiuose esama tam tikros logikos, nes daugelis formaliai galiojančių Kijevo ir Maskvos susitarimų nebeturi teisėsaugos praktikos. Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio prekybos atstovybių sudarymo yra būtent toks dokumentas. Ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių nėra plėtojami. Kodėl tuomet finansuojamos įstaigos, kurios turėtų būti šio proceso katalizatorės?

Akivaizdu, kad praeis šiek tiek laiko nuo minėto susitarimo nutraukimo iki Rusijos prekybos misijos Ukrainoje likvidavimo, tačiau pats klausimas jau išspręstas. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ką tik paliudijo, kad tam neprieštarauja.

Lietuvos atveju situacija atrodo kiek kitaip.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse.

"Mes jo neuždarome, nes turime valstybinius, tarpvalstybinius susitarimus, tačiau mes sustabdome darbą vien tam, kad nebūtų imituojama aktyvi veikla", — paaiškino pareigūnas.

Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kodėl Lietuva nebuvo įtraukta į šį sąrašą, yra atskiras klausimas. Galbūt Rusija ir toliau vertino Vilnių kaip svarbų partnerį Kaliningrado srities ekonominės plėtros kontekste. Tačiau šiandien šis požiūris nebėra aktualus.

"Užvakar aplankiau Klaipėdos merą — tai antras pagal dydį [Lietuvoje] miestas, rimtas kaimynas. Aš jam pasakiau: "Ar žinote, kelinta Lietuva yra Kaliningrado srities prekybos apyvartoje?" Jis sako: "Tikriausiai trečia". Aš sakau: "Dvylikta". Jis klausia: "Kas ten pirmas?" Aš sakau: "Vokietija, o Korėja yra antra", — sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas kalbėdamas tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X".

Akivaizdu, kad niekas netrukdys Rusijai nutraukti prekybos misijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Nes nuo jų likvidavimo nenukentės nei viena įmonė, nei vienas verslininkas. Sprendimas jau seniai subrendęs. Net perbrendęs.

Prekybos misijoms užsienyje palaikyti pinigai skiriami iš valstybės iždo. Sutaupytų lėšų sąskaita įmanoma (ir būtina!) padidinti darbuotojų skaičių tose šalyse, kurios nori bendradarbiauti su Rusija. Tiems, kurie ją vadina "teroristine valstybe", neverta išleisti nė rublio, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys, Rusija
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Lietuvos muitininkai tarp pašto siuntų aptiko stambią cigarečių kontrabandą

Lietuvos muitininkai tarp pašto siuntų aptiko stambią cigarečių kontrabandą

(atnaujinta 12:52 2020.09.20)
Rentgeno kontrolės sistema parodė, kad tarp siuntų, vilkiku vežtų į Rusijos Kaliningrado sritį, yra pusės milijono eurų vertės kontrabanda

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Medininkų kelio posto muitininkai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą. Apie incidentą pareigūnai pranešė Muitinės kriminalinės tarnybos Facebook paskyroje.
Anot pranešimo, beveik 0,5 milijono eurų vertės nelegalių rūkalų kontrabandą pareigūnai aptiko ketvirtadienio naktį.

Pažymima, kad nelegalūs rūkalai buvo slepiami tarp į Rusijos Kaliningrado sritį vežtų pašto siuntų. Tačiau, muitininkų teigimu, nėra paslapčių, kurių neatskleistų pareigūnų rentgeno kontrolės sistema.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie įvykį Lavoriškių poste, kur muitininkai vilkiko grindyse aptiko apie 17 tūkstančių kontrabandinių cigarečių pakelių.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Muitinės kriminalinė tarnyba, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Kontrabandininkai iš Latvijos gabeno cigaretes, o namuose laikė nelegalų alkoholį
Tarnybinis šuo padėjo sulaikyti kontrabandininką Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Kontrabanda iš Baltarusijos: nelegalūs rūkalai net nebuvo užmaskuoti