Sūris, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje ir toliau augo maisto gamintojų eksportas

(atnaujinta 16:06 2020.09.05)
Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, šiais metais pastebimas visų lietuviškų produktų eksporto augimas

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai liudija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys.

Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų.

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, šiais metais pastebimas visų lietuviškų produktų eksporto augimas. Maisto produktus bei pašarus Lietuvos įmonės eksportuoja į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių: JAV, Uzbekistaną, Izraelį, Singapūrą, Moldovą, Malaiziją, Australiją, Pietų Afriką, Kiniją, Kazachstaną ir kt. Be to, nepaisant COVID-19 pandemijos, toliau nuosekliai auga didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — šviežios mėsos, pieno, žuvies ir kt. — eksporto kiekiai.  

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvos pieno produktų gamintojai gana aktyviai savo produkciją siūlė užsienio šalims — jų eksportuojamos produkcijos kiekiai buvo 31 proc. didesni nei pernai (iš viso per 8 šių metų mėnesius eksportuota 145 tūkst. t pieno produktų). Šioje produktų grupėje labiausiai išaugo sviesto, varškės, sūrių, grietinėlės, pieno košių, maistinių pieno miltų, pieno konservų ir pieno išrūgų eksporto apimtys.

Daugiau nei 34 proc. buvo eksportuota kulinarinių gaminių. Šviežios mėsos (t. y. paukštienos, jautienos ir kiaulienos), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportuota 18,5 proc. daugiau (8,5 tūkst. t). Daugiau nei dvigubai augo žuvies konservų eksportas, o kiaušinių miltelių išvežta net 6,5 karto daugiau nei pernai.

VMVT pabrėžė, kad kiekviena į kitą valstybę išvežama produktų siunta — tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus, imami privalomi mėginiai atlikti laboratorinius tyrimus.

Tegai:
eksportas, Lietuva
Dar šia tema
VMVT praneša apie pažeidimus viešojo maitinimo ir prekybos įmonėse
Į sodybą užklydę du šerniukai į mišką grįžti nebenorėjo
Rinkoje neleista realizuoti daugiau kaip 40 t užterštos paukštienos
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas

(atnaujinta 20:18 2020.09.17)
Tuo tarpu lieka atviras klausimas, ar Minskas yra pasirengęs atsisakyti Baltijos šalių uostų, sakė ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį susitikime su šalies politikais pasakojo Sočyje vykusių derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu detales.

Visų pirma jie kalbėjo apie krovinių srautų iš Baltijos šalių nukreipimą į Sankt Peterburgą. Baltarusijos lyderis teigė, kad tai būtų įmanoma, jei Rusijos Federacija pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda teigė, kad Maskva gali sudaryti palankias ekonomines sąlygas Minskui.

"Šiandien finansiniu požiūriu Rusija gali sudaryti palankias sąlygas Baltarusijai, tačiau vėlgi, klausimas išlieka politinis — kiek baltarusiai yra pasirengę palikti Klaipėdą ir apskritai atmeta Baltijos uostus ir Baltijos šalis? Savaime suprantama, kad darydami pareiškimus po rinkimų, jie negalėjo nesuprasti, kad iškils klausimų dėl tranzito — tai yra kažkokios užsienio politikos pagrindai. Todėl, matyt, kadangi buvo pateikti veiksmai, pareiškimai, jiems šis veiksnys šiandien nėra itin svarbus. Svarbesnis yra politinis aktyvumas Vakarų politikos farvateryje", — sakė jis.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: praradusi Baltarusijos tranzitą Klaipėda taps miestu vaiduokliu
Ekspertas: Latvija gali atsisakyti Baltarusijos tranzito esant spaudimui
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Kitais metais startuos naujas traukinys Vilniaus į Varšuvą

(atnaujinta 16:53 2020.09.17)
Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti nauju traukiniu planuojama 2021 metų antrojoje pusėje, kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Iš Vilniaus į Varšuvą važiuos naujas traukinys, o "Lietuvos geležinkeliai" ir Lenkijos geležinkelių kompanija PKP pradės jungtinę veiklą gabenant krovinius Lietuvoje ir Lenkijoje. Tai numatantys susitarimai pasirašyti rugsėjo 17 dieną bendrame Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių posėdyje.

Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis.

Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.

"Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui", — sako Skvernelis.

Premjeras akcentuoja, jog didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas — drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu.

Keleiviams — patogi jungtis

LTG grupės bendrovė "LTG Link" ir PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti nauju traukiniu.

Planuojama, jog kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.

LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą "Rail Baltica" projekto kontekste.

"Tai bus tarsi įvadas į "Rail Baltica" linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių", — sako Bartuška.

Kroviniams — ekonomiška jungtis

Renginio metu tarp LTG ir PKP taip pat pasirašyta jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė "PKP Cargo" ir "LTG Cargo" dukterinė bendrovė Lenkijoje "LTG Cargo Polska".

Planuojama, jog bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmajame ketvirtyje.

"LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, jog jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas pravežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais "PKP Cargo" yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti — esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų", — sako Bartuška.

Bendra įmonė, visų pirma, užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų — tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Varšuva, Vilnius
Dar šia tema
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, rašo žiniasklaida

(atnaujinta 09:11 2020.09.18)
Lietuvos pasienio tarnyba papasakojo, kad susisiekė su kolegomis Baltarusijoje, kurie atsakė, kad neturi informacijos apie kokius nors apribojimus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadą Rustamą Liubajevą.

Išvakarėse Baltarusijos prezidentas Aleksandra Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukrainą apsaugą.

Liubajevas papasakojo, kad pasieniečiai kreipėsi į Baltarusijos kolegas, kad paaiškintų. Ten jiems buvo pranešta, kad jie neturi informacijos apie jokius atvykimo ar išvykimo iš Baltarusijos apribojimus.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, prezidento rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos