Elektros laidai

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje nežymiai atpigo

(atnaujinta 16:45 2020.09.08)
Taip pat teigiama, kad energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse bendrai sumažėjo 7 proc. iki 289 GWh

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektros kaina trijose Baltijos šalyse šiek tiek nukrito, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad Lietuvoje elektra atpigo 2 proc. ir kainavo 43,43 Eur/MWh. Kaimyninėje Latvijoje elektros kaina taip pat sumažėjo pora procentų iki 43,60 Eur/MWh, Estijoje — 3 proc. iki 42,90 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 16,11 Eur/MWh iki 22,70 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką sumažėjusioms kainoms darė mažesnis kritulių kiekis, dėl kurio užfiksuotas mažesnis vandens telkinių balansas Šiaurės šalyse. Lyginant su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išaugo iki 6 707 GWh, o gamybos apimtys iki 6 817 GWh", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad rugpjūčio 31–rugsėjo 6 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 2 proc. iki 482 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 3 proc. iki 136 GWh, Lietuvoje išaugo 2 proc. iki 218 GWh, o Latvijoje — 1 proc. iki 128 GWh.

Tuo tarpu energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse bendrai sumažėjo 7 proc. iki 289 GWh.

Respublikoje šis rodiklis sumažėjo 4 proc. iki 108 GWh, Latvijoje 2 proc. iki 73 GWh, o Estijoje — 12 proc. iki 108 GWh.

Tegai:
elektra, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
COVID-19 atvejų skaičius rugpjūtį atsispindėjo ES šalių gamybos rodikliuose
"Ignitis" siūlo klientams fiksuotą kainą už elektrą
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE

(atnaujinta 10:33 2020.09.18)
Pasak ministro, atominės elektrinės veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva prašo JAV paramos užtikrinant BelAE saugumą, sakė Vašingtone su darbo vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Linkevičius ketvirtadienį susitiko su JAV energetikos sekretoriaus pavaduotoju Marku Menezesu (Mark Menezes).

Pasak ministro, Energetikos departamentas gerai informuotas apie situaciją BelAE.

"Prašome nuolatinio Jungtinių Valstijų dėmesio šiam projektui ir paramos Lietuvos pastangoms, siekiant užsitikrinti kuo didesnę jo saugą. Nuolat pabrėžiame, kad Astravas yra Rusijos geopolitinis projektas NATO pašonėje, kurio vienas iš tikslų yra savo įtakos sferoje išlaikyti ne tik Baltarusiją, bet ir Baltijos valstybes", — sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad BelAE veiklos pradžia "derinama ne atsižvelgiant į saugumo parametrus, o į specialias datas — fizinis elektrinės paleidimas įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o elektros gamyba, kaip skelbiama, bus pradėta lapkričio 7-ąją — minint Spalio revoliucijos metines".

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
JAV, Astravo AE, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Vaičiūnas pareiškė, kad Astravo AE boikotas neturės įtakos elektros kainai vartotojams
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 10:30 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį, 04:13 vietos laiku, ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko dujovežis iš Vysocko, kur yra Rusijos įmonės "Novatek" suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį, 04:13 vietos laiku. Jis plaukė beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal "Klaipėdos naftos" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tačiau terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Elektra, archyvinė nuotrauka

Rugpjūčio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse išaugo 40 procentų

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc., praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pabrėžiama, kad kaina Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje — iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

"Nord Pool" prekybos vietose Šiaurės šalių prekybos regionuose kainos kilo dar labiau. Palyginti su liepos mėnesiu, kainos išaugo apie du kartus. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė rugpjūtį svyravo nuo 3,89 EUR/MWh iki 147,54 EUR/MWh.

Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" direktoriaus Martyno Gigos, kainų augimui Baltijos šalyse didžiausią įtaką turėjo energijos srautų apribojimai.

"Rugpjūčio mėnesį dėl SE4 jungčių pajėgumų apribojimų fiksuoti mažesni srautai iš Suomijos ir Švedijos. Kiek didesni jungčių pajėgumai ir didesni energijos srautai pastebėti iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities , tačiau jie buvo mažesni nei praėjusių metų rugpjūtį", — teigė jis.

Pabrėžiama, kad bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, sumažėjo 2 proc. iki 2 096 GWh.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje suvartojimas išliko toks pats kaip praėjusių metų rugpjūtį — 957 GWh, Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 562 GWh, o Estijoje paklausa buvo 5 proc. mažesnė ir suvartota 577 GWh elektros energijos. 

Rugpjūčio mėnesį bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 64 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 47 proc., Latvijoje — 69 proc., o Estijoje — net 86 proc.

Tegai:
Baltijos šalys, kaina, elektra
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį