Saulius Skvernelis su Norvegijos premjere Erna Solberg

Skvernelis: Lietuva itin vertina Norvegijos paramą suvaldant Astravo AE keliamas grėsmes

(atnaujinta 14:22 2020.09.08)
Skvernelis padėkojo Norvegijos premjerei už karius, kurie vieni pirmųjų prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, taip pat už reguliarų patruliavimą Baltijos oro policijos misijose

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Norvegijos Karalystės premjere Erna Solberg ir aptarė dvišalius santykius, regioninį bendradarbiavimą, energetinio, ekonominio bendradarbiavimo ir kitus aktualius klausimus, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Skvernelis pabrėžė stiprėjantį Lietuvos ir Norvegijos, taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą NB8 formatu.

"Norvegija — svarbi Lietuvos ir esminė vertybinė Europos Sąjungos (ES) partnerė bendroje ES užsienio ir saugumo politikoje. Lietuva itin vertina nuoseklią Norvegijos paramą tarptautiniuose forumuose suvaldant Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes", — teigė jis.

Pranešime teigiama, kad saugumo srityje premjeras padėkojo Norvegijos premjerei už karius, kurie vieni pirmųjų prisijungė prie NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje, taip pat už reguliarų patruliavimą Baltijos oro policijos misijose.

"Norvegijoje pagamintos oro gynybos sistemos NASAMS — vienas iš svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektų. Lietuva ir Norvegija yra atsakingos už NATO išorinės sienos kontrolę, todėl pasiūlyta stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Toliau bus telkiamos pastangos užtikrinti taiką ir saugumą Baltijos jūros regione ir Arktyje", — teigiama Vyriausybės pranešime.

Pažymima, jog Lietuvai užimant 11-ą vietą Pasaulio banko "Doing Business" reitinge, premjeras Norvegijos premjerei pristatė Lietuvos ekonomikos galimybes. Nepaisant koronaviruso epidemijos, Lietuva ir Norvegija turi vienus geriausių ekonomikos rodiklių Europoje, todėl Norvegijos verslas pakviestas investuoti Lietuvoje.

Tuo pačiu Skvernelis pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje.

Susitikimo metu buvo aptarti ES kovos su klimato kaita planai. Taip pat sutarta stiprinti partnerystę atsinaujinančios energetikos ir aplinkosaugos srityje.

Pabrėžiama, kad Norvegija — viena svarbiausių Lietuvos energetinio saugumo partnerių. Einamaisiais metais net 80 proc. dujų mūsų šalį pasiekia iš Norvegijos. Lietuva kviečia atidaryti jūrų kelto liniją tarp Oslo ir Klaipėdos.

Pranešime teigiama, kad nuo praėjusių metų į Lietuvą imigruoja ir grįžta daugiau žmonių nei išvyksta. 

Per susitikimą taip pat aptarta situacija Baltarusijoje. Pasak premjero, kaimyninės šalies vadovybės pareiškimai apie tariamą NATO karinį aktyvumą neturi jokio pagrindo.

Birželio viduryje Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS. Šios sistemos įsigytos iš Norvegijos. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS Lietuva pirko pagal ministerijos ir Norvegijos kompanijos "Kongsberg" 2017 metų spalio 26 dieną pasirašytą sutartį, kurios vertė yra 110 mln. eurų.

Praėjusį mėnesį Lietuva gavo paskutinį suskystintų gamtinių dujų krovinį iš Norvegijos. Laivas "Arctic Aurora", sprendžiant pagal SGD terminalo operatoriaus-bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką, laivas turėjo pristatyti 140 000 kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui". Lietuvos politikai nuolat visuose tarptautiniuose susitikimuose ragina partnerius prisidėti prie Baltarusijos jėgainės boikoto.

Tegai:
bendradarbiavimas, Norvegija, Lietuva, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Pradėjus veikti Astravo AE, Baltijos šalys nustos prekiauti elektra su Baltarusija
Įvardyta, kaip vilniečiams bus išdalintos kalio jodido tabletės BelAE avarijos atveju
BelAE reaktoriaus įrenginyje atliekami hidrauliniai bandymai
Lietuva vėl kreipėsi į Baltarusiją dėl Astravo AE aplinkosaugos
Elektros tiekimo linijos

Kaliningrado srities energetikos sistema sėkmingai išlaikė autonominius bandymus

(atnaujinta 12:08 2020.09.21)
Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Elektros energijos gamybos objektai Kaliningrado srityje sėkmingai išlaikė bandymus, kaip veikia regiono energetikos sistema izoliuotu režimu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės TEC-2 spaudos tarnybą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bandymai vyks rugsėjo 12 d., tačiau vėliau pranešta apie atidėjimą dėl vieningos balsavimo dienos.

Bandymai praėjusį šeštadienį truko aštuonias valandas — nuo 10:00 iki 18:00, Kaliningrado srities sistema veikė visiškai autonomiškai. Elektros energijos gamyba buvo lygi jos suvartojimui ir siekė nuo 460 iki 498 megavatų.

Bandymuose dalyvavo Kaliningrado TEC-2, Pregolsko, Majakovsko ir Talachovsko šiluminės elektrinės.

Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede. Bandymai buvo sėkmingi ir parodė Kaliningrado srities energetikos sistemos pasirengimą veikti autonomiškai.

Kol kas Kaliningrado srities energetinė sistema yra susijusi su likusia Rusijos dalimi per Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus. Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL, Rusijos regionas bus aprūpinamas elektra iš keturių naujų elektrinių, kurių bendras galingumas sieks apie vieną gigavatą.

Trys iš jų naudoja dujinį kurą, dar viena — anglies, yra statoma kaip atsarginė ir veiks "šaltojo rezervo" režimu.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

2018 metais Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tikimasi, kad galutinai Baltijos šalys turės palikti BRELL energijos žiedą ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos iki 2025 m.

Pernai gegužę įvyko pirmieji tokie bandymai — 72 valandoms buvo sustabdytas elektros srautas iš Lietuvos ir priešinga kryptimi. Bandymai buvo pripažinti sėkmingais, neįvyko nė vienas elektros tiekimo sutrikimas.

Kaip ne kartą pastebėjo ekspertai, Rusija BRELL energetikos žiedo atsisakymo srityje padarė daug daugiau nei Baltijos šalys ir faktiškai visiškai paruošė Kaliningrado sritį autonominiam energetikos režimui, ko negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurios ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių naudoja nestabilią energetinę jungtį.

Tegai:
elektros energija, elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Lietuva, Rusija, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Ekspertas: Kaliningrado sritis jau parodė, kad gali veikti be BRELL
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Motociklas

Rokiškio rajone eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas

(atnaujinta 12:35 2020.09.21)
Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis ta, kad motociklininkas pasirinko nesaugų greitį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Sekmadienį per avariją Rokiškio rajone žuvo motociklininkas, praneša Lietuvos policija.

Lietuvos policija
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Incidentas įvyko sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, apie 16:50, kelio Kurkliečiai–Bagdoniškis–Buniuškiai 3-ame kilometre.

Policijos duomenimis, 1972 metais gimęs vyras, kuris vairavo motociklą "Honda CRF 450R", važiavo nesaugiu greičiu, nesuvaldė motociklo ir apvirto.

Dėl patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas žuvo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie avariją Vilniuje, kurios metu Grigiškėse susidūrė automobilis BMW ir motociklas "Yamaha". Policijos duomenimis, "BMW 730", kurį vairavo jauna moteris, išvažiavo iš namo kiemo į pagrindinę gatvę ir partrenkė pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką. Sužalotas motociklo vairuotojas vežamas į ligoninę mirė. 

Tegai:
motociklo vairuotojas, Rokiškis, Lietuva, avarija
Dar šia tema
Biržų rajone per avariją žuvo traktoriaus vairuotojas
Kėdainių rajone į avariją pateko du sunkvežimiai ir lengvasis automobilis
Klaipėdoje į avariją pateko policininkas