Nord Stream-2

Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus

(atnaujinta 17:21 2020.09.08)
Kaip interviu pažymėjo Moravieckis, Lenkija bando padidinti spaudimą Vokietijai sustabdyti dujotiekio projektą po tinklaraštininko Aleksejaus Navalno "apnuodijimo"

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis interviu "Bloomberg TV" sakė, kad sprendimas pasitraukti iš Rusijos "Nord Stream-2" projekto, kuris, jo požiūriu, yra politinis ir destabilizuojantis Rytų Europai, turėtų būti akivaizdus Vokietijai.

Kaip interviu pažymėjo Moravieckis, Lenkija bando padidinti spaudimą Vokietijai sustabdyti dujotiekio projektą po tinklaraštininko Aleksejaus Navalno "apnuodijimo".

"Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Baltarusijoje, kur (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas akivaizdžiai grasina įsikišti, ir tai, ką jis padarė su Navalnu, tai turėtų būti paskutinis "skambutis" Vokietijai", — sakė jis.

Lenkijos premjero nuomone, prieš Rusiją turėtų kilti "labai rimtos sankcijos".

Anksčiau Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija, jei Baltarusijos vadovybė sutiks, yra pasirengusi padėti išspręsti padėtį respublikoje, tačiau nesikiš ir nevertins tam tikrų baudžiamųjų bylų iškėlimo šalyje priežasčių.

Anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno bylos klausimus reikėtų nagrinėti atskirai. Nepaisant to, nemažai politikų Vokietijoje ragino sustabdyti ar net nutraukti "Nord Stream-2" projektą.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas taip pat pažymėjo, kad "Nord Stream-2" projektas yra komercinis, jis įgyvendinamas siekiant viso Europos žemyno energetinio saugumo, kai kurių Vokietijos parlamentarų raginimai tai nutraukti dėl padėties su Navalnu yra emociniai teiginiai, nepagrįsti jokiais faktais.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas trečiadienį lankėsi Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje dėl naujų aplinkybių Navalno byloje.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Rusijos diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad Nečajevas buvo "informuotas apie Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės vyriausybės pareiškimo turinį", tačiau "jokios esminės faktinės medžiagos ambasadoriui nebuvo perduota".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėliau patvirtino, kad "Rusija negavo jokios medžiagos — nei anksčiau užduotais klausimais, kuriuos suformulavo Generalinė prokuratūra, nei anksčiau išsiųstais Rusijos medikų laiškais, nei tais pareiškimais, kuriuos Vokietija paskelbė trečiadienį".

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Rusijos politikas Aleksejus Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske po to, kai sunegalavo skrisdamas lėktuvu iš Tomsko į Maskvą. Jis buvo paguldytas į greitosios medicinos pagalbos ligoninės Nr. 1 intensyviosios terapijos skyrių. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių smarkiai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka
© Sputnik / Стрингер

Po dviejų dienų sunkios būklės Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Berlyno kliniką "Šaritė", kurios gydytojai preliminariai nustatė diagnozę — apsinuodijimą cholinesterazės inhibitorių grupės medžiaga.

Trečiadienį Bundesvero laboratorijos specialistai pareiškė, kad Navalnas apnuodytas "Novičiok" grupės nervus paralyžiuojančiu preparatu. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad informuos Europos Sąjungą ir NATO apie Navalno tyrimų rezultatus, kad aptartų "bendrą reakciją". Be to, jie planuoja susisiekti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija.

Rusijos mokslininkas Leonidas Rinkas, tiesiogiai dalyvavęs kuriant "Novičiok", RIA Novosti sakė, kad Navalno simptomai visiškai skiriasi nuo apsinuodijimo šia medžiaga. Jo nuomone, bandymai susieti Navalno "apnuodijimą" su "Novičiok" yra absoliuti politinė nesąmonė, o Rusijai nebus teikiami ėminiai, kurie galėtų patvirtinti "apnuodijimą". 

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir JAV Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui. 

Tegai:
Nord Stream-2, Rusija, Vokietija, Lenkija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (408)
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo

(atnaujinta 20:35 2020.09.18)
Europos Sąjungos reikalavimu Vilniui teko uždaryti nuosavą Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pinigų naujajai elektrinei nebuvo suteikta, mano ekspertas Sergejus Pikinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, nesugebėjo pastatyti naujos, todėl yra nepatenkinta Baltarusijos AE statyba, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.

Lietuva kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas, kad užtikrintų Baltarusijos atominės elektrinės saugumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM vadovas Linas Linkevičius, viešintis Vašingtone, paprašė JAV nuolat atkreipti dėmesį į šį klausimą ir paremti Lietuvos pastangas užtikrinti maksimalų įmanomą Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) projekto saugumą.

Ekspertas Sergejus Pikinas pažymėjo, kad šiuo klausimu jie gali kalbėti tik apie sankcijas, nes elektrinė jau pastatyta ir šiuo metu vyksta jos paleidimas.

"Lietuva gi nesako, kad ši elektrinė sprogs ir tai užklups visus, nors su tokiu pretekstu bandė ją sustabdyti. Pagrindinė Lietuvos pretenzija šiai elektrinei ta, jog kai Lietuva uždarė savo atominę elektrinę — Ignalinos AE — Europos Sąjungos reikalavimu, jai neleido pastatyti naujo generacijos objekto — nedavė pinigų. O kaimynai pastatė. Neteisybės jausmas liko", — pasakė jis.

Astravo AE

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai