LTG Link

"Lietuvos geležinkelių" grupė siūlo išmokėti 38 mln. eurų 2019 metų veiklos rezultatus

(atnaujinta 20:49 2020.09.08)
Pažymima, kad praėjusiais metais visos LTG grupės įmonės kartu gavo 505,5 mln. eurų pajamų — beveik 10 mln. eurų daugiau, nei 2018-aisiais

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) akcininkui (Lietuvos valstybei) siūlo išmokėti 38 mln. eurų dividendus už 2019 metų veiklos rezultatus, kai visos grupės bendrovės kartu uždirbo 58,1 mln. eurų grynojo pelno, praneša "Lietuvos geležinkeliai".

"Praėjusiais metais visos LTG grupės įmonės kartu gavo 505,5 mln. eurų pajamų — beveik 10 mln. eurų daugiau, nei 2018-aisiais (495,8 mln. eurų). Krovinių gabenimo veiklą perėmusi LTG grupės bendrovė "LTG Cargo" viso vežė 55,2 mln. tonų krovinių — 2,8 proc. mažiau nei užpernai (56,8 mln. t.)", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad keleivių vežimo veiklą vykdanti bendrovė "LTG Link" 2019 metais iš viso pervežė 5,5 mln. keleivių — 6,7 proc. daugiau nei metais atgal (5,2 mln. keleivių).

Taip pat pažymima, kad šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė "LTG Infra" praėjusiais metais aktyviau vykdė geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektus, kuriems skyrė 86,7 mln. eurų (63 mln. eurų 2018 metais).

Grupę sudaro kontroliuojančioji bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" (LTG), krovinių vežimo veiklą vykdanti bendrovė "LTG Cargo", keleivių vežimo bendrovė "LTG Link", šalies geležinkelių tinklą valdanti ir jo modernizacija besirūpinanti bendrovė "LTG Infra".

Grupėje veikia Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD), Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir kitos dukterinės bendrovės.

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Bundestagas galimą "Nord Stream-2" sustabdymą pavadino klaida
Rusijos URM pakomentavo Trampo raginimą atsisakyti "Nord Stream-2"
Elektros tiekimo linijos

Kaliningrado srities energetikos sistema sėkmingai išlaikė autonominius bandymus

(atnaujinta 12:08 2020.09.21)
Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Elektros energijos gamybos objektai Kaliningrado srityje sėkmingai išlaikė bandymus, kaip veikia regiono energetikos sistema izoliuotu režimu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės TEC-2 spaudos tarnybą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bandymai vyks rugsėjo 12 d., tačiau vėliau pranešta apie atidėjimą dėl vieningos balsavimo dienos.

Bandymai praėjusį šeštadienį truko aštuonias valandas — nuo 10:00 iki 18:00, Kaliningrado srities sistema veikė visiškai autonomiškai. Elektros energijos gamyba buvo lygi jos suvartojimui ir siekė nuo 460 iki 498 megavatų.

Bandymuose dalyvavo Kaliningrado TEC-2, Pregolsko, Majakovsko ir Talachovsko šiluminės elektrinės.

Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede. Bandymai buvo sėkmingi ir parodė Kaliningrado srities energetikos sistemos pasirengimą veikti autonomiškai.

Kol kas Kaliningrado srities energetinė sistema yra susijusi su likusia Rusijos dalimi per Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus. Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL, Rusijos regionas bus aprūpinamas elektra iš keturių naujų elektrinių, kurių bendras galingumas sieks apie vieną gigavatą.

Trys iš jų naudoja dujinį kurą, dar viena — anglies, yra statoma kaip atsarginė ir veiks "šaltojo rezervo" režimu.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

2018 metais Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tikimasi, kad galutinai Baltijos šalys turės palikti BRELL energijos žiedą ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos iki 2025 m.

Pernai gegužę įvyko pirmieji tokie bandymai — 72 valandoms buvo sustabdytas elektros srautas iš Lietuvos ir priešinga kryptimi. Bandymai buvo pripažinti sėkmingais, neįvyko nė vienas elektros tiekimo sutrikimas.

Kaip ne kartą pastebėjo ekspertai, Rusija BRELL energetikos žiedo atsisakymo srityje padarė daug daugiau nei Baltijos šalys ir faktiškai visiškai paruošė Kaliningrado sritį autonominiam energetikos režimui, ko negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurios ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių naudoja nestabilią energetinę jungtį.

Tegai:
elektros energija, elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Lietuva, Rusija, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Ekspertas: Kaliningrado sritis jau parodė, kad gali veikti be BRELL
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:13 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus grubus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT chartijos nuostatomis", - sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija pačios vykusias diskusijas ir dėl jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT siekdami delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", - rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai