Angela Merkel

Merkel teigia, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" bus europinis

(atnaujinta 21:31 2020.09.08)
Anksčiau Vokietijos kanclerė teigė, kad dujotiekio ir Navalno incidento klausimus reikėtų nagrinėti atskirai

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Sprendimas dėl "Nord Stream-2", susijęs su situacija aplink Aleksejų Navalną, dar nėra priimtas, jis bus visos Europos, o ne vokiško pobūdžio, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

"Galutinis sprendimas nebuvo priimtas", — sakė Merkel ir pridūrė, kad "yra visiškai įrodyta, jog Navalnas buvo apnuodytas", ir "reikalinga visos Europos reakcija", nes nekalbama apie "išpuolį prieš Vokietiją, Vokietija turi veikti kaip ES valstybė narė".

Kanclerės žodžius, nurodant daugybę šaltinių iš frakcijos posėdžio dalyvių, cituoja agentūra dpa.

Rusijos politikas Aleksejus Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske po to, kai sunegalavo skrisdamas lėktuvu iš Tomsko į Maskvą. Jis buvo paguldytas į greitosios medicinos pagalbos ligoninės Nr. 1 intensyviosios terapijos skyrių. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių smarkiai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Po dviejų dienų sunkios būklės Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Berlyno kliniką "Šaritė", kurios gydytojai preliminariai nustatė diagnozę — apsinuodijimą cholinesterazės inhibitorių grupės medžiaga.

Trečiadienį Bundesvero laboratorijos specialistai pareiškė, kad Navalnas apnuodytas "Novičiok" grupės nervus paralyžiuojančiu preparatu. Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad informuos Europos Sąjungą ir NATO apie Navalno tyrimų rezultatus, kad aptartų "bendrą reakciją". Be to, jie planuoja susisiekti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija.

Rusijos mokslininkas Leonidas Rinkas, tiesiogiai dalyvavęs kuriant "Novičiok", RIA Novosti sakė, kad Navalno simptomai visiškai skiriasi nuo apsinuodijimo šia medžiaga. Jo nuomone, bandymai susieti Navalno "apnuodijimą" su "Novičiok" yra absoliuti politinė nesąmonė, o Rusijai nebus teikiami ėminiai, kurie galėtų patvirtinti "apnuodijimą". 

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir JAV Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.  

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Vokietija, Nord Stream-2, Angela Merkel
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (421)
Dar šia tema
Minskas keičia maršrutus: Baltarusija iš Baltijos šalių nukreips naftą į Rusijos uostus
"Šiaip sau neišeisiu". Apie ką kalbėjo Lukašenka interviu Rusijos žiniasklaidai
Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus

(atnaujinta 10:54 2020.09.28)
Anksčiau pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas padidino Baltarusijos naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją apimties prognozę iki 4–6 milijonų tonų, tikimasi, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti atitinkami susitarimai. Apie tai pranešė RF Energetikos ministerijos vadovas interviu televizijai "Rossija 24".

"Kaip žinote, mūsų šiaurės vakarų klasteryje yra laisvi Primorsko, Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostų pajėgumai... Šiuo metu sąlygos yra parengtos. Kiekiai gali svyruoti nuo 4 iki 6 milijonų tonų naftos produktų", — sakė jis.

Rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad Baltarusija per Rusijos uostus galės tiekti apie 3–4 milijonus tonų.

"Tikimės, kad artimiausiu metu tokie susitarimai bus pasiekti", — pridūrė Novakas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo nagrinėti naftos produktų tiekimo iš Lietuvos uostų į Rusijos Federaciją nukreipimo klausimą. Po griežtų Lietuvos pareiškimų, susijusių su politine situacija Baltarusijoje, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino atimti iš šalies Baltarusijos tranzitą.

Novakas anksčiau sakė, kad Rusija rugsėjo mėnesį parengs Baltarusijos naftos produktų tiekimo per Rusijos uostus pasiūlymus.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Latvija negalės perimti Baltarusijos tranzito iš Lietuvos, rašo žiniasklaida
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Twitter išmaniajame įrenginyje

Amerikos socialiniai tinklai didina cenzūrą: Twitter įvedė sankcijas RIA Novosti

(atnaujinta 11:50 2020.09.28)
Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Twitter žengė dar vieną žingsnį kontroliuodama Rusijos informacinį lauką — pašalino RIA Novosti paskyrą iš paieškos lauko, praneša RIA Novosti.

Vartotojai, kurie anksčiau neužsiprenumeravo agentūros puslapio, dabar negalės jo rasti nei Rusijoje, nei kitose šalyse. Anksčiau Twitter tokiu pačiu būdu blokavo RT ir Sputnik profilius.

"Mes tokius Twitter apribojimus laikome žiniasklaidos cenzūros veiksmu, kurį tiesiogiai draudžia Rusijos Konstitucija. Socialinis tinklas nereaguoja į mūsų prašymus ir nepaaiškina savo sprendimų", — sakė naujienų agentūros "Rossija segodnia" spaudos tarnyba.

Rugpjūčio mėnesį Twitter vadovybė paskelbė, kad žymės vyriausybės kontroliuojamas žiniasklaidos paskyras. Tiesa, tai galioja ne visiems.

"Tokio ženklo nerasite šalia "Amerikos balso" arba "Radio Svoboda". Tačiau asmeninėje Margaritos Simonian paskyroje yra ženklas "Valstybinis leidinys". Tai tokia ta lygybė ir teisingumas. Ir, žinoma, teisinga "žodžio laisvė", kurgi be jos. Prašome laikyti šį pranešimą kreipimusi į "Roskomnadzor", — pridūrė spaudos tarnyba.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Twitter
Dar šia tema
Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  
Rusijos senatorius pasiūlė draudimą transliuoti RT Baltijos šalyse aptarti ETPA
Rusijoje palygino RT draudimą Latvijoje su TSRS kova su "priešų balsais"