Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka

Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms

(atnaujinta 22:00 2020.09.08)
Pabrėžiama, jog įgyvendinus šiuos projektus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Lietuvoje sumažės beveik 24,9 kilotonos

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Atsinaujinantiems energijos ištekliams visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenų gyvenamuosiuose pastatuose panaudoti iš Klimato kaitos programos jau skyrė 2 mln. eurų paramą 38 projektams, praneša Aplinkos ministerija.

Iš šių lėšų bus įrengtos saulės elektrinės švietimo, mokslo ir mokymo, globos, gydymo ir kt. įstaigose.

Pažymima, kad šios įstaigos yra Mykolo Romerio universitetas, Kauno technikos profesinio mokymo centras, Klaipėdos "Žemynos", Kaltinėnų (Šilalės r.) A. Stulginskio, Marijampolės šv. Cecilijos ir kt. gimnazijos, Kybartų "Kregždutės", Vilkaviškio "Buratino" ir kt. vaikų lopšeliai-darželiai, Jasiuliškių (Ukmergės r.) socialinės globos namai, Miroslavo ir Palangos globos namai, Rokiškio r. ir Druskininkų ligoninės, Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas, Lietuvos energetikos institutas ir kt.

Pabrėžiama, jog įgyvendinus šiuos projektus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Lietuvoje sumažės beveik 24,9 kilotonos (per projektų vertinamąjį laikotarpį).

Pranešime teigiama, kad šių lėšų skyrimas minėtiesiems 38 projektams yra tik pirmasis etapas juridiniams asmenims paskirstant visą šiemet "žaliajai" energijai gaminti visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose iš Klimato kaitos programos numatytą 15 mln. eurų sumą.

Nuo birželio 1 dienos, kai Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai, jau gauta daugiau nei 200 paraiškų už 15 mln. eurų — už visas skirtas lėšas.

Rugsėjo 7 dieną APVA sustabdė paraiškų priėmimą ir jas priima į rezervinį sąrašą.

Tegai:
parama, energija
Dar šia tema
Policija atlieka 5 ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Jonavoje konfiskuotas metaliniu strypu muštas šuo
Tanklaivis Coral Favia

Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys Rusijos

Pagal "Klaipėdos naftos" tvarkaraštį, tik per pirmąjį rudens mėnesį Lietuva turėtų gauti 332 tūkstančius kubinių metrų kuro

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko naujas suskystintų dujų krovinys iš Rusijos. Tai liudija laivų sekimo portalo "Marinetraffic.com" duomenys.

Tanklaivis "Coral Favia" praėjusios savaitės pabaigoje išplaukė iš Vysocko uosto ir ketvirtadienį 4:47 pasiekė Klaipėdą. Lietuvos SGD terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" grafike nurodoma, kad laivas turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro.

Iki mėnesio pabaigos Lietuva laukia dar dviejų tanklaivių, tačiau "Klaipėdos naftos" grafike laivų pavadinimai nenurodyti. Iš viso rugsėjį Lietuva turi gauti 332 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 m. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas brangiai apsieina Lietuvai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant išlaidų jo išlaikymui.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos kuro tiekimai tapo reguliariais nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas suskystintas dujas, apie  kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per visą Klaipėdos terminalo egzistavimą jų buvo tik kelios partijos.

Tegai:
Lietuva, SGD terminalas, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos verslas naudojasi palankiais Rusijos SGD pasiūlymais
Klaipėdos SGD stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją
Vizito Klaipėdos SGD terminale metu Nausėda atkreipė dėmesį į laivo-saugyklos ateitį
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:58 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas su Susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevičiaus kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevičius.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Svetlana Tichanovskaja

Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia bando save akrobatų vaidmenyje 

Baltarusijos žiniasklaidai paskelbus apie Aleksandro Lukašenkos inauguraciją Minske, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir prezidentas Gitanas Nausėda vieni pirmųjų paskelbė nepripažįstantys Lukašenkos. Vilnius sudegino visus tiltus galimoms paliauboms

Aleksandro Lukašenkos inauguracijos dieną įvyko incidentas. Pirmasis Baltarusijos Respublikos prezidento pareigų teisėtumo nepripažinimą paskelbė ne Lietuvos, o Slovakijos užsienio reikalų ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą Liną Linkevičių, matyt, tai supykdė nejuokais. Kur tai regėta: Baltarusijos lydere paskelbta Svetlana Tichanovskaja gyvena Vilniuje, o tai reiškia, kad visi tokio pobūdžio pareiškimai pirmiausia turėtų būti iš Lietuvos. Prašau Europos Vadovų Tarybos tai pranešti Slovakijos diplomatams!

Tiesa, tada Gitanas Nausėda reabilitavo Lietuvą ir pirmasis iš prezidentų pasakė griežtą "fi!" Aleksandrui Lukašenkai.

"Lietuva nepripažįsta Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu. Rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški. Nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs", – trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, norėdamas kaip nors reabilituotis dėl savo lėtumo, įsivaizduodamas save lygų šalies prezidentui, pareiškė, kad jei į Lietuvą atvyks naujas Baltarusijos ambasadorius su Lukašenkos pasirašytais įgaliojimais, jis bus išsiųstas namo.

Pasak jo, nekyla abejonių, kad jis nebus priimtas. Jei neteisėtas prezidentas jį atsiųs, jis neturės teisinių galių. Tačiau, anot jo, ambasadorius buvo paskirtas, šiuo atveju ne Lietuva turi užduoti šį klausimą.

Tai yra, pasirodo, kad nuo šiandien visi Baltarusijos Respublikos norminiai aktai ir dokumentai bus laikomi neteisėtais Lietuvoje? Tai yra kažkas naujo tarptautiniuose santykiuose. Jei vadovaujamės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo logika, tai ir vyriausybę, ir kariuomenę, prisiekusią ištikimybę naujai išrinktam senajam prezidentui, reikėtų laikyti neteisėta. Tai reiškia, kad visi ryšiai su Baltarusijos pareigūnais turėtų būti nutraukti.
Ar galite įsivaizduoti paveikslą? Važiuojate automobiliu į vieną iš kontrolinių punktų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir iššaukiamai pareiškiate pasieniečiams ir muitininkams: jie sako, kad jūs neturite teisės tikrinti dokumentų ir krovinio, nes esate neteisėti! Sakysite, kvailai samprotauju? Ar ne kvailumas ir beprotybė aukščiausių Lietuvos pareigūnų, atsakingų už užsienio politiką, argumentuose?

Panašu, kad, atsiėmę kinder-siurprizą "prezidentės Svetos" pavidalu, Lietuvos prezidentas ir užsienio reikalų ministras įsivaizdavo esą beveik visos ES užsienio politikos valdovai. Kaip šapito, jie vežioja Tichanovskają po visas šalis ir tarptautines organizacijas, rodo ją kaip Baltarusijos brangenybę atvykstantiems ministrams pirmininkams ir prezidentams. Net prezidento Emanuelio Makrono vizito Lietuvoje programoje gali būti įtrauktas susitikimas su "prezidente Sveta".

Tuo tarpu Linkevičius ir Nausęda maudosi pasaulio žiniasklaidos kamerų šviesoje, juos cituoja svarbiausi leidiniai. Vieningai su jais Europos Parlamente minią veda Lietuvos Europos parlamentarai Petras Auštrevičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. O Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės  savo kabinetų tyloje svarsto galimybes nukreipti krovinių srautus į Ust-Lugą ir perskirstyti elektros srautus iš eksploatuojamos Astravo AE visame regione.

Neseniai kaimyninė Latvija pasipiktino visa ES, nes jos geležinkelis prarado beveik milijardą eurų dėl ... Rusijos. Panašiai, būtina griežtai įsakyti Maskvai, kad tai nepriimtina civilizuotoje visuomenėje. Atseit, rusai, grąžinkite savo krovinius į Latvijos uostus vietiniais geležinkeliais. O ant savo itin modernaus uosto Baltijos jūros pakrantėje — Ust-Lugoje, vartų pakabinkite spyną.

Įdomu, ką užgiedos Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius naujaisiais metais, kai bus uždarytos baltarusiškų prekių perkrovimo per Klaipėdos uostą sutartys? O taip! Spalio mėnesį Lietuvoje vyks naujojo Seimo rinkimai ir nėra faktas, kad kitoje vyriausybėje tokią atsakingą postą vėl užims Linas Linkevičius. Nors negalima atmesti šios galimybės. Juk jis dvi kadencijas iš eilės vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Ar įmanoma rasti jam lygiavertį pakaitalą? Taip, ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, kad bvgos ne pats rinksis kandidatus į ministrus ir net į ministrus pirmininkus.

Jei būsimojoje vyriausybėje nebus Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kurios narys yra Linas Linkevičius, tai, galbūt, kaip padėkos ženklą už kovą "Baltarusijos fronte", Linas bus įtrauktas kaip prezidento Nausėdos administracijos patarėjas tarptautinių reikalų klausimais. Juk negalima prarasti tokių kadrų?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją