Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Bergždžias reikalas: Lenkai pateikė keistą pasiūlymą Merkel

(atnaujinta 16:13 2020.09.10)
Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis teigė, kad Vokietija turėtų priimti "visiškai akivaizdų" sprendimą: atsisakyti Rusijos dujotiekio — "politinio" projekto, destabilizuojančio Rytų Europą

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. "Nord Stream-2" vėl atsidūrė kryžkelėje. JAV grasina naujomis sankcijomis, Vokietija reikalauja paaiškinti situaciją su Aleksejumi Navalnu. Lenkija kursto ugnį siūlydama vietoje Rusijos dujotiekio "Baltic Pipe", kuris bus baigtas iki 2022 metų rudens. Pasiūlymas juokingas: pajėgumai yra nepalyginami, taip pat ir pelningumas. Be to, nėra aišku, iš kur Lenkija gaus dujų, jei jos pasibaigs Šiaurės jūroje, rašo RIA Novosti.

Rado pakaitalą

Situacija aplink "Nord Stream-2" ir taip jau buvo įtempta dėl amerikiečių grasinimų. Padėtis pablogėjo po to, kai Berlynas oficialiai paskelbė, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas.

Kanclerė Angela Merkel leido Vokietijai taikyti sankcijas projektui, kurį įgyvendino daugiau nei 90 proc. Bundestago Ekonomikos komitetas įspėjo, kad dėl to Berlynui bus pateikti kelių milijardų dolerių ieškiniai. Tačiau, kaip pabrėžė kanclerė, Vokietija derins savo veiksmus su ES, ir daug kas priklauso nuo Rusijos elgesio.

Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis teigė, kad Vokietija turėtų priimti "visiškai akivaizdų" sprendimą: atsisakyti Rusijos dujotiekio — "politinio" projekto, destabilizuojančio Rytų Europą.

Be to, Varšuva pateikė netikėtą pasiūlymą Berlynui: "Nord Stream-2" pakeisti "Baltic Pipe", kuris per Daniją sujungs Norvegijos šelfo laukus Šiaurės jūroje su Lenkija. Ekspertus tai nustebino: pirmiausia todėl, kad dujotiekių pajėgumai yra nepalyginami.

Dramblys ir mopsas

"Beveik baigto" "Nord Stream-2" pakeitimas "Baltic Pipe", kuris yra tik pradedamas statyti, yra neracionalus. "Nord Stream-2" gali tiekti 55–60 milijardų kubinių metrų dujų per metus Vokietijai, o tai yra daugiau nei 60 % šalies poreikių", — RIA Novosti paaiškino Maskvos vadybos mokyklos "Skolkovo" energetikos centro dujų analitikas Sergejus Kapitonovas.

Nord Stream-2  
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Baltic Pipe" duos Lenkijai tik dešimt milijardų kubinių metrų norvegiškų žaliavų, o tam tikro kiekio reikės pačiai Varšuvai, kuri stengiasi pakeisti Rusijos dujų tiekimą, aiškino ekspertas.

"Nord Stream-2" Baltijos jūros dugne liko nutiesti tik 168 kilometrus vamzdžių, kuriais galima tiekti dujas iš Rusijos į Vokietiją. "Baltic Pipe" dar nepradėjo parengiamųjų darbų. Vartotojai Vokietijoje ir kitur Europos Sąjungoje nelauks, kol jis bus nutiestas.

Patys lenkai "Baltic Pipe" vertina kaip priemonę pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Paleidimas planuojamas 2022 metų spalio mėnesį. Iki to laiko baigsis sutartis su "Gazprom", o naujos Varšuva nesiruošia pasirašyti.

"Rusijos dujos bus išstumtos iš Vidurio Europos rinkos. Kuras bus gaunamas iš kitų šaltinių, ar tai būtų amerikietiškos SGD, ar Norvegijos telkinių dujos", — gegužę sakė vienas iš Nacionalinės plėtros tarybos, kuriai vadovauja Lenkijos prezidentas, vadovų Pšemyslavas Piotras Žuravskis vel Grajevskis (Przemysław Piotr Żurawski vel Grajewski).

Tačiau Šiaurės jūros telkiniai yra išeikvoti. 2018 metais dujų gavyba Norvegijoje sumažėjo dviem procentais, 2019 metais — dar šešiais procentais. Šalis prognozuoja ankstesnių rodiklių sugrįžimą iki 2024 metų — dėl telkinių Barenco jūroje plėtros. Tuo tarpu antras pagal dydį dujų eksportuotojas į Europą po Rusijos mažina tiekimą.

Akivaizdu, kad Norvegijoje nėra perteklinių žaliavų, o lenkai ketina per Baltijos vamzdį pumpuoti ne mažiau kaip dešimt milijardų kubinių metrų per metus ("Gazprom" tiekia Lenkijai 8,7 mlrd.). Deficitas neišvengiamas, ir pati Varšuva susidurs su juo. Teks grįžti prie rusiško kuro, bet per tarpininką.

"Baltic Pipe" eksploatavimo sąlygos, pagrįstos dujų atsargomis Šiaurės jūroje, yra labai ribotos ir tikrai netiks Vokietijai. Be to, šis dujotiekis pagal projektą kerta "Nord Stream-2", o tai kelia papildomų techninių klausimų", — sako QBF analitikas Olegas Bogdanovas.

Galiausiai Lenkija aiškiai nepagalvojo, jog nepakenktų suderinti projektą su Rusija, kad būtų išvengta galimų problemų.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Lenkija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (420)
Dar šia tema
Novakas įvertino situaciją aplink "Nord Stream-2"
Rusijos URM pakomentavo Trampo raginimą atsisakyti "Nord Stream-2"
Merkel teigia, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" bus europinis
Baltarusijos AE

Vaičiūnas pasiskundė TATENA dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 20:46 2020.09.25)
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos vadovo, branduolinė sauga yra vienas iš agentūros atsakomybės klausimų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) skirti nuolatinį dėmesį Baltarusijos atominei elektrinei (BelAE), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Rugsėjo 21–25 dienomis vyko 64-oji TATENA Generalinės konferencijos sesija. Nuotoliniu būdu Lietuvos energetikos ministerijos vadovas su agentūros vadovu Rafaeliu Grossi aptarė situaciją aplink elektrinę. Jis pasiskundė, kad Minskas toliau intensyviai vykdo BelAE paleidimo darbus, "ignoruodamas branduolinę saugą".

"Politiniai procesai diktuoja Baltarusijos BE įgyvendinimo eigą, kas yra pavojinga praktika tokiuose objektuose kaip atominės elektrinės. Branduolinė sauga taip pat yra ir TATENA atsakomybės klausimas, todėl tikiuosi, kad šiam projektui TATENA skirs beprecedentį ir nuolatinį dėmesį", — pasakė Vaičiūnas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva informavo Baltarusijos perdavimo sistemos operatorių, kad Vilnius neteiks Baltarusijai galios rezervų. Taip įgyvendinami Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimai.

Be to, TATENA vadovas buvo informuotas, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją, kad ateityje iš anksto būtų gaunama visa svarbi informacija iš Baltarusijos pusės, susijusi su priimamais  sprendimais dėl branduoliniame įrenginyje atliekamų fizikinių bandymų, bloko energetinio paleidimo, jo bandomojo-pramoninio eksploatavimo pradžios bei pramoninio eksploatavimo pradžios.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerija, energetika, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Seime svarstoma strategija tam atvejui, jei Baltijos šalyse kiltų nesutarimų dėl BelAE
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Danske Bank

Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

(atnaujinta 20:33 2020.09.25)
Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams, nors pačioje Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje, mano analitikas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Dėl sistemingo pinigų plovimo Baltijos šalių bankuose vyks rimti patikrinimai, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

"Danske Bank" ir "Deutsche Bank" įtariami įtartinų pinigų operacijų vykdymu per "Danske Bank" filialą Lietuvoje. Kalbama apie 540 milijonų eurų.

Daroma prielaida, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai išplaunant pinigus iš Rusijos" per 2012–2015 metų laikotarpį. Tam buvo naudojamas vadinamasis veidrodinės prekybos metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pareiškė, kad "kryžiaus žygis" pasiekė ir Baltijos šalis.

"Manau, kad dabar įvyks labai rimtas reidas po visus Baltijos šalių bankus. "Danske Bank" — tai tik pati pradžia. <...> Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams. Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje. Ten per visą istoriją buvo tik pora bankų, kurie vykdė tokias išorines operacijas. Nors Latvijoje tokių bankų buvo apie keliolika. Bus reidas, ir Estija taip pat gali ruoštis, nes ateis ir į ją pasibelsti", — pasakė jis.
Tegai:
bankai, Danske Bank, Baltijos šalys, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina