Pinigai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kur Lietuvoje mokami didžiausi atlyginimai

(atnaujinta 17:30 2020.09.10)
Statistikos duomenys rodo, kad pernai didžiausias vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 501,5 euro, o mažiausias — 922,1 euro — Kalvarijos savivaldybėje

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Pernai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 1 296,4 euro ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,8 proc., teigiama Statistikos departamento leidinyje "Darbo rinka".

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 metais buvo sostinės regione — 1 452,6 euro. Jis, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,9 proc. Šalies vidurio ir vakarų regionuose bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1 178,8 euro.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 501,5 euro, o mažiausias — 922,1 euro — Kalvarijos savivaldybėje.

"Didžiausią darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių (vidutiniškai — 1 515,5 euro) bei finansinėje ir draudimo veiklos (1 471,7 euro) įmonėse. Trečioje vietoje — Kauno apskrities informacijos ir ryšių įmonėse dirbantys specialistai, kurie vidutiniškai "į rankas" uždirbo 1 257,6 euro. Mažiausias neto darbo užmokestis mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojams — vidutiniškai 450,3 euro", — teigiama pranešime.

Daugiau nei pusės (60,2 proc.) šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

19 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 000 eurų, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį.

2019 metais mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (2,2 karto ir 18,7 proc. mažiau už šalies vidurkį) bei kitos aptarnavimo veiklos (2,2 karto ir 18,1 proc. mažiau už šalies vidurkį) įmonių darbuotojai.

Tegai:
atlyginimai, Lietuva
Dar šia tema
SAM: didesni atlyginimai medikams už COVID-19: pervestos lėšos už birželį
"Sukrėtimas, bet ne krizė": ekonomistas įvertino mažmeninės prekybos situaciją Lietuvoje
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo

(atnaujinta 19:00 2020.09.18)
Europos Sąjungos reikalavimu Vilniui teko uždaryti nuosavą Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pinigų naujajai elektrinei nebuvo suteikta, mano ekspertas Sergejus Pikinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, nesugebėjo pastatyti naują, todėl esi nepatenkinta Baltarusijos AE statyba, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.

Lietuva kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas, kad užtikrintų Baltarusijos atominės elektrinės saugumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM vadovas Linas Linkevičius, viešinantis Vašingtone, paprašė JAV nuolat atkreipti dėmesį į šį klausimą ir paremti Lietuvos pastangas užtikrinti maksimalų įmanomą Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) projekto saugumą.

Ekspertas Sergejus Pikinas pažymėjo, kad šiuo klausimu jie gali kalbėti tik apie sankcijas, nes elektrinė jau pastatyta ir šiuo metu vyksta jos paleidimas.

"Lietuva gi nesako, kad ši elektrinė sprogs ir užklups visus, nors tokiu pretekstu ji bandė ją sustabdyti. Pagrindinė Lietuvos pretenzija šiai elektrinei tame, jog kai Lietuva uždarė savo atominę elektrinę — Ignalinos AE — Europos Sąjungos reikalavimu, jei neleido pastatyti naują generacijos objektą —nedavė pinigų. O kaimynai pastatė. Neteisybės jausmas liko", — pasakė jis.

Astravo AE

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Nord Stream-2

Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"

(atnaujinta 17:52 2020.09.18)
Be to, Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės premjerė Manuela Švezig atkreipia dėmesį į grėsmes, kylančias iš Vašingtono

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės premjerė Manuela Švezig (Manuela Schwesig) Bundestage vykusiame posėdyje dėl "Nord Stream-2" įvertino dujotiekio rengimą, praneša RIA Novosti.

"Tai yra didelis infrastruktūros projektas, jis užbaigtas 97 procentais", — sakė ji.

Tuo pat metu ji atkreipė dėmesį į grėsmes, kylančias iš Vašingtono.

"Tai, kad JAV kelia grėsmę mažojo Mukrano uosto vadovybei ir darbuotojams, nors ir nepadarė nieko neteisėto — jie užtikrina legalų vamzdynų klojimą; tai, kad šios grėsmės yra galimos iš draugiškos tautos, kuriai mes turime būti dėkingi už Vokietijos susivienijimo trisdešimtmetį, tai siaubinga. Ir aš tikiuosi jūsų paramos mūsų šalies piliečiams", — pridūrė ji.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"


 

 

 

 

Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Austrijos prezidentas atsakė į raginimus sustabdyti "Nord Stream-2"
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumo koronavirusu

(atnaujinta 19:25 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą savizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę nuleisti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai