Baltijos šalių vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės

(atnaujinta 11:42 2020.09.11)
Vienintelis dalykas, dėl kurio sutaria Baltijos šalys, yra sankcijos Rusijai. Kitais atvejais tarp jų nėra bendro sutarimo, sako ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kreipėsi į Latvijos ir Estijos kolegas su raginimu pateikti konkrečius planus pakeisti "Rail Baltica" projekto įgyvendinimo modelį.

Latvija ir Estija planuoja pertvarkyti projekto įgyvendinimą. Vilnius ragina partnerius pateikti išsamų vertinimą ir veiksmų planus, kurie užtikrins, kad statybos nevėluotų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos baltistikos asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius mano, kad Estija, Latvija ir Lietuva yra panašios į Ivano Krylovo pasakėčios "Gulbė, lydeka ir vėžys" veikėjus.

"Situacija su Estija, Latvija ir Lietuva statant "Rail Baltica" yra tik Krylovo pasakėčios siužetas. Kad ir kaip bežiūrėtum, pasirodo: pirma, Estija, Latvija ir Lietuva pasitiki viena kita tik dėl sankcijų Rusijai organizavimo. Rusijos režimas, prezidentas Vladimiras Putinas, visi rusai ir pan. Šiuo klausimu yra visiškas sutarimas. Visais kitais klausimais nėra sutarimo, o kalbant apie pinigus, patikėkite, nėra nuožmesnių priešų nei Talinas, Ryga ir Vilnius", — sako jis.

Meževičius pabrėžė, kad vykdant projektą nebuvo visiškai išspręsti finansų paskirstymo klausimai. Pasak jo, kiekviena pusė nori sumažinti savo indėlį ir potencialiai padidinti savo pelną.

"Dabar Europoje yra tiek daug problemų, įskaitant finansines, kad kyla abejonių dėl konkretaus projekto statuso. Bet tuo pačiu metu aš nesu pasirengęs sakyti, kad projektas bus įšaldytas. Labiausiai tikėtina, kad jis bus įgyvendintas tokiu būdu, kaip mes sakome, "nei paritus, nei pastačius", — apibendrino jis.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje
Ekonomistas palygino ekonomikų atsigavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos prezidentai aptarė situaciją Baltarusijoje 
Latvija gali imtis apribojimų keliautojams iš Lietuvos ir Estijos
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina

(atnaujinta 10:21 2020.09.20)
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija siūlo likviduoti Rusijos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje. Ši iniciatyva jau sulaukė Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovų palaikymo. Analitinio portalo RuBaltic.Ru autorius Aleksejus Iljaševičius pabandė išsiaiškinti, kodėl Maskva taip arti tokio sprendimo priėmimo.

"Likviduoti: Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Lietuvos Respublikoje; Rusijos Federacijos prekybos atstovybę Ukrainoje", — sakoma dokumente, kuris buvo paskelbtas federaliniame teisės aktų projektų portale.

Jei šis siūlymas bus patvirtintas, Maskva turės prekybos misijas 58 pasaulio šalyse. Jų užduotis yra įgyvendinti užsienio ekonominius Rusijos Federacijos interesus priimančiojoje šalyje, aiškina straipsnio autorius.

Pasak jo, kai šių interesų nėra (arba jų neįmanoma realizuoti), nėra prasmės laikyti atskirą prekybos atstovų personalą diplomatiniame korpuse.

"Tačiau Lietuva ir Ukraina šiame kontekste turėtų būti vertinamos atskirai. Pastaroji išliko svarbia Maskvos prekybos ir ekonomikos partnere net po 2014 metų įvykių. Santykiuose su ja Rusijos valdžia visada vadovavosi pragmatišku požiūriu ir demonstratyviai nenorėjo uždaryti savo pardavimų biuro Kijeve", — sako Iljaševičius.

"Ukrainoje prekybos atstovybė dirba sumažinta sudėtimi. Vyksta daug analitinio darbo. Yra kontaktai, bet tik ekspertų lygiu", — sakė Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas 2016 metais. Iš jo žodžių tapo aišku, kad Rusijos prekybos misija neatlieka savo funkcijų. Vietoj praktinės veiklos — analitinis darbas ir kontaktai ekspertų lygiu.

Praėjus dvejiems metams kitas Rusijos pramonės ir prekybos viceministras Aleksejus Gruzdevas pasakė maždaug tą patį: "Prekybos misija Ukrainoje tęsiasi tol, kol neketinama riboti jos veiklos. Kitas dalykas, praktinis darbas yra labai ribotas dėl to, kad prekybos misija taip pat turėtų pasikliauti oficialiais kontaktais, ir jie praktiškai yra įšaldyti, nors ir ne dėl mūsų kaltės".

Apskritai, po "orumo revoliucijos" Rusijos prekybos atstovybė Ukrainoje iš tikrųjų prarado galimybę atlikti savo funkcijas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet Maskva nedeklaravo noro ją likviduoti. Be to, prieš kelis mėnesius Rusija pirmą kartą nuo 2012 metų paskyrė savo prekybos atstovą Ukrainoje. Kodėl Pramonės ir prekybos ministerija dabar smarkiai pakeitė savo poziciją?

Anot Iljaševičiaus, iš tikrųjų Rusijos prekybos misijos Kijeve uždarymas nėra Maskvos iniciatyva. Prieš mėnesį Ukrainos ministrų kabinetas nusprendė nutraukti susitarimą su Rusijos vyriausybe dėl abipusio prekybos misijų sudarymo, kuris galiojo nuo 1992 metų spalio mėnesio. Čia viskas logiška: Ukrainos užsienio reikalų viceministras Vasilijus Bodnaras nuoširdžiai perspėjo, kad Kijevas peržiūrės ir iki minimumo sumažins sutarties bazę su Rusijos Federacija. Porošenkos byla tęsiasi iki šiol.

Analitinis portalas RuBaltic.Ru rašė, kad Bodnaro žodžiuose esama tam tikros logikos, nes daugelis formaliai galiojančių Kijevo ir Maskvos susitarimų nebeturi teisėsaugos praktikos. Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio prekybos atstovybių sudarymo yra būtent toks dokumentas. Ekonominiai ryšiai tarp abiejų šalių nėra plėtojami. Kodėl tuomet finansuojamos įstaigos, kurios turėtų būti šio proceso katalizatorės?

Akivaizdu, kad praeis šiek tiek laiko nuo minėto susitarimo nutraukimo iki Rusijos prekybos misijos Ukrainoje likvidavimo, tačiau pats klausimas jau išspręstas. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija ką tik paliudijo, kad tam neprieštarauja.

Lietuvos atveju situacija atrodo kiek kitaip.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos Federacijos prekybos atstovo Ukrainoje paskyrimo, Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs savo atstovybių darbą Baltijos šalyse.

"Mes jo neuždarome, nes turime valstybinius, tarpvalstybinius susitarimus, tačiau mes sustabdome darbą vien tam, kad nebūtų imituojama aktyvi veikla", — paaiškino pareigūnas.

Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuva turi visateisę Rusijos prekybos atstovybę. Latvijoje ir Estijoje atitinkamos organizacijos buvo likviduotos dar 2006 metais. Tada Maskva iškart uždarė prekybos misijas 52 šalyse.

Kodėl Lietuva nebuvo įtraukta į šį sąrašą, yra atskiras klausimas. Galbūt Rusija ir toliau vertino Vilnių kaip svarbų partnerį Kaliningrado srities ekonominės plėtros kontekste. Tačiau šiandien šis požiūris nebėra aktualus.

"Užvakar aplankiau Klaipėdos merą — tai antras pagal dydį [Lietuvoje] miestas, rimtas kaimynas. Aš jam pasakiau: "Ar žinote, kelinta Lietuva yra Kaliningrado srities prekybos apyvartoje?" Jis sako: "Tikriausiai trečia". Aš sakau: "Dvylikta". Jis klausia: "Kas ten pirmas?" Aš sakau: "Vokietija, o Korėja yra antra", — sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas kalbėdamas tarptautinėje vasaros mokykloje "Studia Baltica X".

Akivaizdu, kad niekas netrukdys Rusijai nutraukti prekybos misijas Lietuvoje ir Ukrainoje. Nes nuo jų likvidavimo nenukentės nei viena įmonė, nei vienas verslininkas. Sprendimas jau seniai subrendęs. Net perbrendęs.

Prekybos misijoms užsienyje palaikyti pinigai skiriami iš valstybės iždo. Sutaupytų lėšų sąskaita įmanoma (ir būtina!) padidinti darbuotojų skaičių tose šalyse, kurios nori bendradarbiauti su Rusija. Tiems, kurie ją vadina "teroristine valstybe", neverta išleisti nė rublio, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
prekyba, Baltijos šalys, Rusija
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Raketų sistema Avangard, archyvinė nuotrauka

"National interest" įvertino Rusijos "Avangard" grėsmę JAV

(atnaujinta 12:52 2020.09.20)
Autorias pabrėžia, kad net jei amerikiečių ginklai, įskaitant branduolinius paleidimo įrenginius ir tarpžemynines balistines raketas taps nebetinkamais, JAV sugebės imtis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Amerikiečių publicistas Peteris Suciu "National Interest" skirtame straipsnyje pakomentavo Rusijos viršgarsinio komplekso"Avangard" sukūrimą ir pripažino, kad ginklas sukels rimtų iššūkių JAV.

Leidinio autorius primena, kad "Avangard" pasižymi viršgarsiniu greičiu, taip pat yra galimybė manevruoti atmosferoje, o tai kartu apsunkins priešpriešą šiai ginkluotei. Jis cituoja Pekino poziciją, kad Rusijos viršgarsinės tarpžemyninės balistinės raketos su branduolinėmis galvutėmis gali "išniokoti" JAV gynybą.

Suciu pabrėžia, kad "Avangard" yra tik vienas iš didžiojo Rusijos arsenalo, apimančio 528 sausumos ir povandenines tarpžemynines balistines raketas, taip pat bombonešių pristatomus branduolinius ginklus, komponentų.

Tuo pat metu JAV priešraketinė gynyba yra orientuota tik į "nedidelio skaičiaus" tarpžemyninių balistinių raketų, kurias galima paleisti iš KLDR, perėmimą, skundžiasi publicistas.

Tačiau kartu, pasak leidinio autoriaus, tokie ginklai "vargu ar suteiks Amerikos konkurentams reikšmingą pranašumą". Net jei amerikiečių ginklai, įskaitant branduolinius paleidiklius ir tarpžemynines balistines raketas, taps nebetinkamais, JAV galės imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant povandeninius laivus, sakė jis.

Kas yra "Avangard"

Pirmą kartą Putinas apie "Avangard" kalbėjo savo pranešime Federalinei asamblėjai 2018 metais. Tada jis pristatė kitas naujas ginklų rūšis.

Taigi, Rusija tapo vienintele valstybe pasaulyje, oficialiai paskelbusia, kad ji turi viršgarsinius ginklus.

"Avangard" sugeba skristi tankiais atmosferos sluoksniais tarpžemyniniu nuotoliu greičiu, viršijančiu Macho skaičių daugiau nei 20 kartų. Judėdamas link taikinio atlieka vadinamąjį gilų manevravimą — tiek šoninį, viršijantį kelis tūkstančius kilometrų, tiek į aukštį. Tai daro "Avangard" visiškai nepažeidžiamą bet kokioms oro ir raketų gynybos sistemoms.

Tegai:
raketų kompleksas "Avangard", Rusija, JAV
Dar šia tema
"Tai tik pirmieji žingsniai": kodėl JAV povandeninius laivus perkelia prie Rusijos krantų
JAV žiniasklaida papasakojo apie Rusijos sraigtasparnių vežėjų unikalumą
"Rusijoje to nėra": Trampas papasakojo apie amerikiečių ginklus