Kaunas

Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas sparčiausiai besivystantis miestas

(atnaujinta 13:51 2020.09.11)
Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarti svarbiausius infrastruktūros klausimus apie įgyvendintus projektus ir planuojamus stambius objektus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.

Pranešime teigiama, kad pietrytinis aplinkkelis nuo HES'o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui su komanda.

"Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis", — sakė jis.

Visvaldas Matijošaitis suskaičiavo, jog šiemet Kauno gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remontui bei atnaujinimui skirta rekordinio dydžio suma — apie 50 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų ir dar 22 milijonai — tai lėšos, skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano.

"Kai atėjome dirbti Kaunui, per metus gatvių remontui būdavo skiriama apie šeši milijonai — miestas buvo nepelnytai apleistas. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune — nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių", — sakė Matijošaitis.

Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos. 

Šio susitikimo metu taip pat diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį "Rail Baltica" projektą.

Taip pat, Kaunas tęsia būsimo tilto per Nemuną projektavimo darbus, siekiant sumažinti statybų kaštus. Jis sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele, miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje.

Prie visų aptartų projektų ir darbų buvo paliestas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. Matijošaitis įvardijo miesto poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu.

"Mes bandome suteikti galimybę visiems visuomenininkams, menininkams pateikti savo pasiūlymus, kaip įveiklinti pastatą. Tokia visuomeninė veikla, be abejo, kainuoja, ji nėra verslo projektas, kuris užsidirbtų. Mes esame pasiruošę rasti lėšų, kad tas pastatas būtų veiklus", — sakė susisiekimo ministras.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 %, tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, kovo mėnesį bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės "RB Rail" valdybos narys Kasparas Rokenas pareiškė, kad "Rail Baltica" yra ne karinis projektas, o iniciatyva "pagerinti infrastruktūrą". Po to balandžio pradžioje Masiulis pareiškė, kad "Rail Baltica" yra "vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir karių mobilumą regione".

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba (65)
Dar šia tema
Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
Lietuvoje vyko antikorupcinė akcija "Aš palaikau skaidrumą"
Baltarusijos AE

Vaičiūnas pasiskundė TATENA dėl BelAE paleidimo

(atnaujinta 20:46 2020.09.25)
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos vadovo, branduolinė sauga yra vienas iš agentūros atsakomybės klausimų

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paprašė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) skirti nuolatinį dėmesį Baltarusijos atominei elektrinei (BelAE), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Rugsėjo 21–25 dienomis vyko 64-oji TATENA Generalinės konferencijos sesija. Nuotoliniu būdu Lietuvos energetikos ministerijos vadovas su agentūros vadovu Rafaeliu Grossi aptarė situaciją aplink elektrinę. Jis pasiskundė, kad Minskas toliau intensyviai vykdo BelAE paleidimo darbus, "ignoruodamas branduolinę saugą".

"Politiniai procesai diktuoja Baltarusijos BE įgyvendinimo eigą, kas yra pavojinga praktika tokiuose objektuose kaip atominės elektrinės. Branduolinė sauga taip pat yra ir TATENA atsakomybės klausimas, todėl tikiuosi, kad šiam projektui TATENA skirs beprecedentį ir nuolatinį dėmesį", — pasakė Vaičiūnas.

Energetikos ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva informavo Baltarusijos perdavimo sistemos operatorių, kad Vilnius neteiks Baltarusijai galios rezervų. Taip įgyvendinami Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimai.

Be to, TATENA vadovas buvo informuotas, kad Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) kreipėsi į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją, kad ateityje iš anksto būtų gaunama visa svarbi informacija iš Baltarusijos pusės, susijusi su priimamais  sprendimais dėl branduoliniame įrenginyje atliekamų fizikinių bandymų, bloko energetinio paleidimo, jo bandomojo-pramoninio eksploatavimo pradžios bei pramoninio eksploatavimo pradžios.

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministerija, energetika, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Seime svarstoma strategija tam atvejui, jei Baltijos šalyse kiltų nesutarimų dėl BelAE
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Danske Bank

Analitikas: Baltijos šalių bankų laukia labai rimtas reidas

(atnaujinta 20:33 2020.09.25)
Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams, nors pačioje Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje, mano analitikas Vladimiras Rožankovskis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Dėl sistemingo pinigų plovimo Baltijos šalių bankuose vyks rimti patikrinimai, interviu Sputnik Lietuva pasakė "Grand Capital" vyresnysis analitikas Vladimiras Rožankovskis.

"Danske Bank" ir "Deutsche Bank" įtariami įtartinų pinigų operacijų vykdymu per "Danske Bank" filialą Lietuvoje. Kalbama apie 540 milijonų eurų.

Daroma prielaida, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai išplaunant pinigus iš Rusijos" per 2012–2015 metų laikotarpį. Tam buvo naudojamas vadinamasis veidrodinės prekybos metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Analitikas Vladimiras Rožankovskis pareiškė, kad "kryžiaus žygis" pasiekė ir Baltijos šalis.

"Manau, kad dabar įvyks labai rimtas reidas po visus Baltijos šalių bankus. "Danske Bank" — tai tik pati pradžia. <...> Danija buvo vartai Baltijos šalių bankams. Lietuvoje bankų sistema buvo mažiau išvystyta nei Latvijoje. Ten per visą istoriją buvo tik pora bankų, kurie vykdė tokias išorines operacijas. Nors Latvijoje tokių bankų buvo apie keliolika. Bus reidas, ir Estija taip pat gali ruoštis, nes ateis ir į ją pasibelsti", — pasakė jis.
Tegai:
bankai, Danske Bank, Baltijos šalys, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina