Kaunas

Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas sparčiausiai besivystantis miestas

(atnaujinta 13:51 2020.09.11)
Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarti svarbiausius infrastruktūros klausimus apie įgyvendintus projektus ir planuojamus stambius objektus, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.

Pranešime teigiama, kad pietrytinis aplinkkelis nuo HES'o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui su komanda.

"Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis", — sakė jis.

Visvaldas Matijošaitis suskaičiavo, jog šiemet Kauno gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remontui bei atnaujinimui skirta rekordinio dydžio suma — apie 50 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų ir dar 22 milijonai — tai lėšos, skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano.

"Kai atėjome dirbti Kaunui, per metus gatvių remontui būdavo skiriama apie šeši milijonai — miestas buvo nepelnytai apleistas. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune — nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių", — sakė Matijošaitis.

Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos. 

Šio susitikimo metu taip pat diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį "Rail Baltica" projektą.

Taip pat, Kaunas tęsia būsimo tilto per Nemuną projektavimo darbus, siekiant sumažinti statybų kaštus. Jis sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele, miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje.

Prie visų aptartų projektų ir darbų buvo paliestas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. Matijošaitis įvardijo miesto poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu.

"Mes bandome suteikti galimybę visiems visuomenininkams, menininkams pateikti savo pasiūlymus, kaip įveiklinti pastatą. Tokia visuomeninė veikla, be abejo, kainuoja, ji nėra verslo projektas, kuris užsidirbtų. Mes esame pasiruošę rasti lėšų, kad tas pastatas būtų veiklus", — sakė susisiekimo ministras.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 %, tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, kovo mėnesį bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės "RB Rail" valdybos narys Kasparas Rokenas pareiškė, kad "Rail Baltica" yra ne karinis projektas, o iniciatyva "pagerinti infrastruktūrą". Po to balandžio pradžioje Masiulis pareiškė, kad "Rail Baltica" yra "vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir karių mobilumą regione".

Tegai:
Susisiekimo ministerija, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba (79)
Dar šia tema
Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
Lietuvoje vyko antikorupcinė akcija "Aš palaikau skaidrumą"
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukraina pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europos Sąjungą pumpuoti

(atnaujinta 14:18 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie nemažą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. "Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujoms į Europą pumpuoti, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas nemažas dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kai kovo pabaigoje prasidėjo dujų pumpavimo sezonas požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Koronaviruso tyrimai

Keliose Lietuvos apskrityse aptikta vakcinai atspari COVID-19 padermė

(atnaujinta 16:33 2021.04.21)
Santaros klinikų biobanke manoma, kad tai yra bendra mutacija tarp "braziliškosios" ir "Pietų Afrikos" koronaviruso infekcijos atmainų

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Nauja koronaviruso padermė, susijusi su padidėjusiu atsparumu vakcinoms, aptikta dar keliose Lietuvos apskrityse. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į žiniasklaidą.

Anksčiau užsikrėtimo nauja atmaina atvejai buvo nustatyti Anykščiuose. Buvo pranešta apie 35 koronaviruso atvejus su E848K mutacija. Šiuo metu panašūs atvejai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse.

Santaros klinikų biobanko vadovas Danielius Naumovas mano, kad yra bendra mutacija tarp "braziliškosios" ir "Pietų Afrikos" koronaviruso infekcijos atmainų.

"Šita mutacija, manoma, yra atsakinga už tai, kad šią mutaciją turinčios atmainos "pabėga" nuo natūralaus ar įgyto imuniteto — skiepų", — pasakė jis.

Naumovas pridūrė, kad žmogaus organizme susiformavę antikūnai "silpniau neutralizuoja virusą su šita mutacija", todėl įmanoma šia atmaina tiek užsikrėsti pakartotinai, tiek susirgti pasiskiepijus. Jis pažymėjo, kad ši atmaina aptikta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir JAV.

"Pirmas jos atvejis nustatytas Prancūzijoje šiais metais vasarį. Bet negalima sakyti, kad ji ten atsirado, tikėtina, kad ji atvežta", — sakė biobanko vadovas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyti 1 666 užsikrėtimo "britiškąja" koronaviruso infekcijos paderme ir dešimt "Pietų Afrikos" paderme atvejų.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo pat metu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų yra persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 236,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. Visiškai paskiepyta daugiau nei 125,1 tūkst. žmonių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje