Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimu ES kovoja save, o ne Rusiją

(atnaujinta 16:09 2020.09.11)
Jungtinės Valstijos siekia užtikrinti, jog dujotiekis nebūtų paleistas, kad jos galėtų tiekti savo SGD į Europos dujų rinką, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Europa pasipiktinusi tuo, kad JAV, išstumdamos Rusiją su dujotiekiu "Nord Stream-2", provokuoja dujų kainų padidėjimą ir siekia tiekti savo SGD, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Raginimai nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybą dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu yra klaidingi, pareiškė Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas. Jis pažymėjo, kad projektas skirtas užtikrinti dujų tiekimo Europai saugumą.

Taip pat politikas palygino dujotiekio statybos sustabdymo klausimo aptarimą su "smūgiu patiems sau".

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pareiškė, kad valdžia svarsto visus variantus, įskaitant dujotiekio "Nord Stream-2" statybos sustabdymą, kaip atsaką į incidentą su Navalnu.

Analitikas Juškovas pareiškė, kad suprantama, kodėl JAV kritikuoja projektą: "Nord Stream 2" trukdo joms patekti į Europos dujų rinką.

"Reikia atšaukti "Nord Stream-2" statybą, kad jis nebūtų paleistas. Tokiu būdu užrakinti Rusiją Ukrainos dujų tranzite, o toliau blokuoti Ukrainos dujų tranzitą įvairiomis dingstimis, arba tomis pačiomis sankcijomis, arba dėl kokių nors techninių priežasčių, arba kažkokie žmonės ateis ir susprogdins dujotiekį, kaip kad buvo su elektros perdavimo linija Kryme. Toks scenarijus taip pat galimas", — pasakė jis.

Pasak Juškovo, Europa pasipiktinusi būtent dėl to, kad JAV, išstumdamos Rusiją, provokuoja dujų kainų padidėjimą ir siekia tiekti savo SGD, nes dabar europiečiams jų nereikia dėl perteklinės pasiūlos dėl Rusijos, kaip tiekėjos, buvimo.

"Štai kodėl jie sako, kad "Nord Stream-2" yra būtinas ir naudingas Europai, nes tai sulaiko dujų kainų kilimą. Jie gina savo, o ne Rusijos interesus", — pabrėžė ekspertas.

"Nord Stream-2" statybos

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Nord Stream-2  
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir JAV Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui. 

Tegai:
JAV, Rusija, ES, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (417)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo Trampo raginimą atsisakyti "Nord Stream-2"
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
Merkel teigia, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" bus europinis
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 % krovos augimas

(atnaujinta 16:21 2020.09.23)
Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugpjūtį Klaipėdos uoste užfiksuotas 11 procentų krovos augimas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad per mėnesį uoste krauta 4,3 mln. tonų krovinių — 412 tūkst. tonų daugiau nei tą patį 2019 metų laikotarpį.

"Labiausiai augo biriųjų krovinių segmentas — 2020 metų rugpjūtį krauta daugiau kaip 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (2020 m. rugpjūtį birių krovinių pilta 2,3 mln. tonų, 2019 metų rugpjūtį — 1,9 mln. tonų). Paskutinis vasaros mėnuo buvo itin derlingas grūdų", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad iš viso pilta 594 tūkst. tonų — tai geriausias mėnesio rezultatas per pastaruosius penkerius metus ir patenka į TOP-5 geriausių mėnesio rezultatų per visą uosto istoriją.

Tuo pačiu pranešama, kad per pirmus 2020 metų 8 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 30,2 mln. tonų.

Teigiama, kad šių metų sausį–rugpjūtį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 293 laivai, tai -5,1 proc. arba 231 laivu mažiau, apsilankė 151 442 keleiviai, tai -51,4 proc. arba 160 082 keleiviais mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.

Pažymima, kad keleivių skaičius mažesnis dėl pasaulinės pandemijos. 2020 metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
ekonomika, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska

Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi kaip niekada gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip niekada geri, sakė vidaus reikalų ministrė (VRM) Rita Tamašunienė.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

Pažymima, kad šiandien VRM ministrė susitiko su Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoju, vicemaršalka Piotru Zgorzelskiu, Lenkijos Seimo nariu Władysławu Teofiliu Bartoszewskiu ir Lenkijos ambasadore Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta regioninė politika, vidaus reikalų ministrė pristatė Lenkijos Seimo atstovams pokyčius Lietuvos regioninėje politikoje ir naujai patvirtintą įstatymą.

"Labai svarbu, kad Jūs, ministre, išmanote savivaldos darbą ir žinote, kokių pokyčių reikia, nes demokratija visada prasideda nuo apačios, nuo savivaldos, ne nuo centrinės valdžios, todėl stiprinti savivaldą yra itin svarbu", — teigė Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotojas, vicemaršalka Piotras Zgorzelskis.

Taip pat aptarti partnerystės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimai, koronaviruso ir sienų kontrolės aktualijos, migracijos politika ir situacija Baltarusijoje. 

"Bendradarbiavimas su Lenkija mums yra vienas svarbiausių prioritetų. Praėjusią savaitę turėjome istorinį įvykį — dviejų Vyriausybių posėdį, kuris aiškiai parodė, kiek daug sąlyčio taškų mes turime. Geri santykiai tarp valstybių užtikrino ir sėkmingą bendradarbiavimą bei operatyvius sprendimus tuomet, kai buvo atkurta sienų kontrolė, taip pat aktyviai bendradarbiauja ir mūsų priešgaisrinės apsaugos tarnybos", — teigia Tamašunienė. 

VRM pranešime teigiama, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, yra numačiusi išimtį Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems humanitariniais pagrindais ir darbo bei mokslo reikalais. Lenkija yra suplanavusi ir finansinę paramą Baltarusijos piliečiams. 

"Norėčiau padėkoti už bendradarbiavimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybei, nes Jūsų indėlis yra labai svarbus ir kai buvo paskelbta apie laikiną sienų kontrolės atkūrimą, ir šiuo metu, kai teikiame pagalbą Baltarusijos žmonėms, labai tą vertiname ir džiaugiamės gerais rezultatais", — sakė Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska. 

Pažymima, kad nuo rugpjūčio 11 dienos jau išduoti 277 leidimai Baltarusijos piliečiams, kurie atvyks ypatingais humanitariniais pagrindais, iš jų 70 atvyko, 20 pateikė prašymus suteikti prieglobstį.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Lenkija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rita Tamašunienė
Dar šia tema
Estijoje už apgaulę dešimt žmonių neteko pilietybės
VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai
Vaikas pietauja, archyvinė nuotrauka

Dar vienos Vilniaus mokyklos valgykloje nustatyti pažeidimai

(atnaujinta 18:44 2020.09.23)
Dėl nustatytų pažeidimų maitinimą Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje organizuojančiai įmonei bus skirtos administracinio poveikio priemonės

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimus Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos valgykloje, praneša spaudos tarnyba. 

Patikrinimas buvo atliktas rugsėjo 22 dieną. VMVT Vilniaus departamento inspektoriai užfiksavo, kad šaldyta žuvis, kuri buvo pakartotinai užšaldyta ir nebeskirta vaikų maisto gamybai, šaldiklyje buvo laikoma su gerais produktais. 

VMVT inspektoriai taip pat rado džiovintų abrikosų, kurių sudėtyje yra vaikų maitinime draudžiamo priedo – sieros dioksido E220. 

Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos valgykloje užfiksuota ir kai kurių valgiaraščio patiekalų svorių neatitikimų, pavyzdžiui, morkų, salierų, obuolių salotų su jogurtu porcijos, kurią inspektoriai paėmė nuo stalo, svoris buvo 84 g, nors receptūroje deklaruota 100 g, į blynelius įdėta beveik dvigubai mažiau varškės, nei nurodyta receptūroje ir kt. 

Be to, tikrintoje valgykloje nustatyta, kad buvo nesilaikoma temperatūrinių režimų, pavyzdžiui, ryžių-varškės apkepas buvo laikomas +46 °C temperatūroje, o turėtų būti laikomas ne žemesnėje kaip +68 °C temperatūroje.

Patikrinimo metu užfiksuota ir kryžminės taršos galimybė, kai žaliai mėsai skirtas inventorius laikomas ant to paties laikiklio šalia pjaustymo lentelių ir peilių, skirtų termiškai apdorotai žaliavai. 

Mokyklos maisto tvarkymo patalpose sriubos atliekos buvo pilamos į plautuvę, kurioje buvo laikomi nešvarūs stalo indai (lėkštės), plautuvė, inspektoriams atliekant patikrinimą, buvo užsikimšusi nuo susikaupusių maisto likučių. Kitų atliekų laikymo talpa buvo perpildyta.

Dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų maitinimą Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje organizuojančiai įmonei bus skirtos administracinio poveikio priemonės. Vaikų maitinimui naudotus reikalavimų neatitinkančius produktus naudoti uždrausta.

Savaitės pradžioje VMVT inspektoriai rado pažeidimus trijuose Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos padaliniuose vaikų maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje bei Žemynos gimnazijoje valgykloje veikiančiame maisto tvarkymo subjekte.

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Dėl koronaviruso nuotoliniu būdu mokęsi mokiniai grįžta į mokyklas
Šiemet "Patyčių dėžutę" įsidiegė daugiau nei 200 mokyklų