Kaliningrado jūrų prekybos uostas, archyvinė nuotrauka

Kaliningrado sritis nori perimti dalį žemės ūkio krovinių Baltijos šalių

(atnaujinta 21:00 2020.09.12)
Šiandien žemės ūkio prekių perkrovimo iš Rusijos Federacijos į Latviją ir Lietuvą apimtis kartais siekia keturis milijonus tonų per metus, sakė Alichanovas

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Aliсhanovas paskelbė parengęs išsamų transporto infrastruktūros plėtros planą, kuriame, be kita ko, numatoma padidinti uosto krovinių apyvartą. Tai teigiama ataskaitoje, paskelbtoje Kaliningrado srities vyriausybės puslapyje.

"Mes matome ir jaučiame rimtą riziką Rusijai, kurią išreiškia tai, kad Lietuva ir Lenkija sukuria papildomus pajėgumus apeiti mūsų uostus, kartu su besitęsiančia tarifų diskriminacijos politika ir manipuliavimu vadinamaisiais leidimais", — sakė regiono vadovas.

Norint išspręsti šias problemas, kuriamos priemonės tranzito patrauklumui regione padidinti. Iki metų pabaigos regiono vyriausybė tikisi federalinio centro paramos sprendžiant daugelį klausimų. Vienas iš jų — specialių sąlygų tranzitiniams konteineriniams traukiniams, važiuojantiems per Kaliningrado jūrų uosto muitinės postą, suteikimas.

"Ir antrasis — pagerinti muitinės operacijų tvarką gabenant krovinius, įskaitant Rusijos bendrovių transporto srautų perorientavimą iš Baltijos šalių. Mes taip pat manome, kad būtina iš dalies gabenti šį krovinių srautą į Kaliningrado įrenginius", — sakė gubernatorius.

Alichanovas taip pat tikisi pakeisti kolegų baltarusių politiką. Jis pareiškė, kad Kaliningrado srities valdžia pasiūlė panaudoti Kaliningrado uosto pajėgumus Baltarusijos eksportuojamiems kroviniams perkrauti ir toliau gabenti į Europą.

Baltijos uostų situacija

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija yra nusistačiusi "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nelabai nori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Visų pirma, kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglies perkrovimo, kurį Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus, sumažėjimu. Pasak analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku rasti alternatyvą išvežamiems Rusijos kroviniams.

Be to, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei parengti baltarusių krovinių perkėlimo iš Klaipėdos uosto į kitas puses klausimą. Tarp galimų maršrutų svarstomi ir Rusijos uostai.

Tegai:
uostas, Kaliningrado sritis
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos skatinimo plano panaudota trečdalis lėšų

(atnaujinta 20:51 2020.09.18)
Per rugpjūčio mėnesį didžiausia lėšų dalis buvo panaudota vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Įgyvendinant Ekonomikos skatinimo plano priemones panaudota trečdalis lėšų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Iš šio plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc.

Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 metais panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekiant antrojo plano tikslo — padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas — rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Didžiausia lėšų dalis, ar 43,8 proc., per rugpjūčio mėnesį buvo panaudota įgyvendinant priemonę, skirtą vienkartinėms 200 eurų dydžio išmokoms socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėti. Tada buvo išmokėta 129,52 mln. eurų.

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, panaudota 29 proc.

Neišieškoma mokestinių nepriemokų suma siekia 782 mln. eurų: fizinių, juridinių asmenų, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu yra daugiau nei 64 tūkst. Didžioji dalis, ar 89 proc., šių asmenų yra Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojai.

Remiantis šią savaitę paskelbtomis Finansų ministerijos prognozėmis, dėl šoko, susijusio su COVID-19 viruso pandemija, šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. — tai kur kas mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.), o 2021 metais tikėtinas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.  

Skaičiuojama, kad vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 proc. per metus.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3565 koronaviruso infekcijos atvejai. Šiuo metu serga 1283 žmonės, pasveiko 2181 žmogus. Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai, sirgę COVID-19.

Tegai:
ekonomika
Dar šia tema
Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo

(atnaujinta 20:35 2020.09.18)
Europos Sąjungos reikalavimu Vilniui teko uždaryti nuosavą Ignalinos atominę elektrinę, tačiau pinigų naujajai elektrinei nebuvo suteikta, mano ekspertas Sergejus Pikinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, nesugebėjo pastatyti naujos, todėl yra nepatenkinta Baltarusijos AE statyba, interviu Sputnik radijui pasakė Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.

Lietuva kreipėsi pagalbos į Jungtines Valstijas, kad užtikrintų Baltarusijos atominės elektrinės saugumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM vadovas Linas Linkevičius, viešintis Vašingtone, paprašė JAV nuolat atkreipti dėmesį į šį klausimą ir paremti Lietuvos pastangas užtikrinti maksimalų įmanomą Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) projekto saugumą.

Ekspertas Sergejus Pikinas pažymėjo, kad šiuo klausimu jie gali kalbėti tik apie sankcijas, nes elektrinė jau pastatyta ir šiuo metu vyksta jos paleidimas.

"Lietuva gi nesako, kad ši elektrinė sprogs ir tai užklups visus, nors su tokiu pretekstu bandė ją sustabdyti. Pagrindinė Lietuvos pretenzija šiai elektrinei ta, jog kai Lietuva uždarė savo atominę elektrinę — Ignalinos AE — Europos Sąjungos reikalavimu, jai neleido pastatyti naujo generacijos objekto — nedavė pinigų. O kaimynai pastatė. Neteisybės jausmas liko", — pasakė jis.

Astravo AE

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Viešasis transportas Vilniuje

Lietuvos gyventojai rugsėjo 22-ąją kviečiami nemokamai važinėti viešuoju transportu

(atnaujinta 18:35 2020.09.18)
Tarptautinės dienos be automobilio proga nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu, o Birštono kurorto gyventojai ir svečiai nemokamai bus keliami keltu per Nemuną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rugsėjo 22 dieną Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio.

Šios dienos proga kai kuriuose šalies miestuose viešasis transportas visą dieną bus nemokamas.

Pirmieji pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu jau šį savaitgalį, rugsėjo 19–20 dienomis, galės Tauragės rajono savivaldybės gyventojai ir svečiai, sakoma Aplinkos ministerijos Facebook paskyroje paskelbtame pranešime.

Anot ministerijos, rugsėjo 22 dieną viešasis transportas veš nemokamai Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Palangos, Druskininkų savivaldybėse, taip pat Biržų rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Utenos rajono, Radviliškio rajono savivaldybėse.

Pažymima, kad Birštono kurorto gyventojai ir svečiai šią dieną nemokamai bus keliami keltu per Nemuną.

Tegai:
nemokamas transportas, Lietuva, Diena be automobilio