Europa Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kam Lietuvos gyventojai leido pinigus "kovidinės" vasaros metu

(atnaujinta 14:42 2020.09.13)
Didžiausią pajamų praradimą patyrė su turizmu ir renginių organizavimu susijusios įmonės, o "kovidinė" vasara buvo sėkminga mažmeniniams prekių tinklams, elektronikos pardavėjams bei veterinarams ir juvelyrams

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Paskutinį vasaros mėnesį Lietuvos gyventojai nebuvo linkę taupyti — SEB banko duomenys rodo, kad rugpjūtį gyventojai už jiems suteiktas paslaugas ir parduotas prekes išleido 24 proc. daugiau negu prieš metus, kai liepą metinis augimas siekė 23 procentus, praneša banko spaudos tarnyba.

"Kaip ir liepą, taip ir rugpjūtį šalies gyventojai mažiau negu prieš metus išleido toms prekėms ir paslaugoms, kurios susijusios su kelionėmis ir renginiais. Taip ir nesumažėjo kelionių agentūrų pajamų nuosmukis — gyventojų atsiskaitymai kortelėmis už šio sektoriaus įmonių suteiktas paslaugas buvo 90 proc. mažesni negu prieš metus", — rašo ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kadangi gyventojai mažiau keliavo į užsienio šalis, jie mažiau išlaidavo ir įsigydami lagaminus ir kitus bagažo reikmenis.

Deutsche Bank būstinės pastatas Maskvoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Антон Денисов

Truputį geriau sekėsi apgyvendinimo paslaugų Lietuvoje teikėjams — liepą ir rugpjūtį atsiskaitymo kortelėmis suma šiame sektoriuje buvo maždaug ketvirtadaliu kuklesnė negu prieš metus.

Liepą ir rugpjūtį gyventojų išlaidos kino bilietams buvo daugiau negu 50 proc. mažesnės negu prieš metus. Nuo epidemiologinės situacijos labiausiai priklausys, kaip seksis šių paslaugų teikėjams rudenį, tačiau bilietų į kino teatrus pardavimui sugrįžti į lygį, buvusį prieš karantiną, greičiausiai pavyks dar labai negreitai.

Drąsiai pinigus leido prekėms

Rugpjūtis turėjo būti labai sėkmingas mažmeninės prekybos tinklams, kurių parduotuvėse vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Metinis atsiskaitymo apyvartos augimas praėjusį mėnesį buvo gerokai didesnis negu liepą ar birželį.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atsiskaitymai už kurjerių paslaugas kortelėmis rugpjūtį buvo 65 proc. didesni negu prieš metus, bet tai buvo lėčiausias  atsiskaitymų augimas nuo koronaviruso protrūkio. Tai rodo, kad gyventojai vasaros pabaigoje vėl drąsiau lankėsi apsipirkimo vietose. Tačiau rudenį šių paslaugų kartu su elektronine prekyba šuolis neišvengiamas.

Po labai didelio šuolio gegužės–liepos mėnesiais rugpjūtį jau sulėtėjo statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvartos augimas. Kita vertus, elektronikos ir telekomunikacijų prekių pardavimo mastas rugpjūtį toliau augo įspūdingu tempu. Tikėtina, kad rugpjūtį augimą skatino ir artėję nauji mokslo metai, ir namų ūkių ruošimasis tamsiajam metų laikotarpiui, kai namuose rudenį ir žiemą teks praleisti daugiau laiko negu pernai, teigia Povilauskas.

"Iš įdomesnių pokyčių verta paminėti net trečdaliu išaugusius atsiskaitymus kortele už veterinarų paslaugas ar pirkinius gyvūnų prekių parduotuvėse. Vargu ar toks šuolis yra susijęs tik su kritusiais atsiskaitymais grynaisiais pinigais. Tai yra dar vienas požymis, rodantis, kad gyventojų finansinė padėtis vasarą buvo gana nebloga", — komentuoja ekonomistas.

Taip pat netikėtai augo ir atsiskaitymai kortele juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvėse — jie padidėjo daugiau negu dešimtadaliu.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: "Nykstanti" Lietuva tampa augančia Lietuva
NVSC atskleidė naujų COVID-19 atvejų detales
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Gegužės 8-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 8-osios šventės

(atnaujinta 16:45 2021.05.07)
Šią dieną 1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola"

Gegužės 8-oji yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 237 dienos

Šiandien saulė teka 05:28val., leidžiasi 21:03 val., dienos ilgumas 15.35 val.

Vardadienį švenčia Stanislovas, Viktoras, Džiugas, Audrė, Mykolas, Stasys.

Šv. Stanislovas, Cibulinis

Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis.

Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę.

Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikelianti juos iš mirusiųjų.

Lietuvos muitinės įkūrimo diena

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai.

Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena.

Lietuvos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams.

Tulpių žydėjimo šventė

Kasmet pražydus tulpėms, apytikriai antrąjį gegužės šeštadienį, Lietuvoje švenčiama Tulpių žydėjimo šventė. 

Lietuvos istorijoje

1846 metais gimė Stanislava Medekšaitė-Paškevičienė, prozininkė, publicistė. Mirė 1933 m.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Marcelinas Ročka. Mirė 1983 m.

1914 metais Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romenas Gari. Mirė 1980 m.

Pasaulio istorijoje

1847 metais Robertas Tompsonas užpaentavo guminę padangą.

1852 metais Londono sutartimi, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Rusija, Prūsija, Austrija, Švedija ir Prancūzija, buvo garantuotas Danijos vientisumas.

1886 metais Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti daktaro Džono S.Pembertono išradimu — gaivinančiu gėrimu "Coca Cola".

1902 metais Martinikos saloje išsiveržus ugnikalniui, žuvo 30 tūkst. gyventojų.

1921 metais Švedijoje panaikinta mirties bausmė.

1945 metais Antihitlerinės koalicijos pergalės diena. Europoje oficialiai baigėsi II-asis Pasaulinis karas.

1984 metais TSRS paskelbė nedalyvausianti Los Andželo vasaros olimpinės žaidynėse.

1995 metais beveik 80 valstybių vadovai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje Paryžiuje, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

2009 metais per automobilių katastrofą netoli Sankt Peterburgo žuvo garsi rusų balerina Ninel Kurgapkina, kuriai buvo 80 metų. TSRS liaudies artistė Kurgapkina gimė 1929 m.

2012 metais tapybos meistro Marko Rotko saulėlydžio spalvų paveikslas tapo brangiausiu šiuolaikinio meno kūriniu, kuris buvo parduotas už 86,9 mln. dolerių itin pelningame "Christie's" aukcione Niujorke.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai