Europa Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kam Lietuvos gyventojai leido pinigus "kovidinės" vasaros metu

(atnaujinta 14:42 2020.09.13)
Didžiausią pajamų praradimą patyrė su turizmu ir renginių organizavimu susijusios įmonės, o "kovidinė" vasara buvo sėkminga mažmeniniams prekių tinklams, elektronikos pardavėjams bei veterinarams ir juvelyrams

VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Paskutinį vasaros mėnesį Lietuvos gyventojai nebuvo linkę taupyti — SEB banko duomenys rodo, kad rugpjūtį gyventojai už jiems suteiktas paslaugas ir parduotas prekes išleido 24 proc. daugiau negu prieš metus, kai liepą metinis augimas siekė 23 procentus, praneša banko spaudos tarnyba.

"Kaip ir liepą, taip ir rugpjūtį šalies gyventojai mažiau negu prieš metus išleido toms prekėms ir paslaugoms, kurios susijusios su kelionėmis ir renginiais. Taip ir nesumažėjo kelionių agentūrų pajamų nuosmukis — gyventojų atsiskaitymai kortelėmis už šio sektoriaus įmonių suteiktas paslaugas buvo 90 proc. mažesni negu prieš metus", — rašo ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kadangi gyventojai mažiau keliavo į užsienio šalis, jie mažiau išlaidavo ir įsigydami lagaminus ir kitus bagažo reikmenis.

Deutsche Bank būstinės pastatas Maskvoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Антон Денисов

Truputį geriau sekėsi apgyvendinimo paslaugų Lietuvoje teikėjams — liepą ir rugpjūtį atsiskaitymo kortelėmis suma šiame sektoriuje buvo maždaug ketvirtadaliu kuklesnė negu prieš metus.

Liepą ir rugpjūtį gyventojų išlaidos kino bilietams buvo daugiau negu 50 proc. mažesnės negu prieš metus. Nuo epidemiologinės situacijos labiausiai priklausys, kaip seksis šių paslaugų teikėjams rudenį, tačiau bilietų į kino teatrus pardavimui sugrįžti į lygį, buvusį prieš karantiną, greičiausiai pavyks dar labai negreitai.

Drąsiai pinigus leido prekėms

Rugpjūtis turėjo būti labai sėkmingas mažmeninės prekybos tinklams, kurių parduotuvėse vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Metinis atsiskaitymo apyvartos augimas praėjusį mėnesį buvo gerokai didesnis negu liepą ar birželį.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Atsiskaitymai už kurjerių paslaugas kortelėmis rugpjūtį buvo 65 proc. didesni negu prieš metus, bet tai buvo lėčiausias  atsiskaitymų augimas nuo koronaviruso protrūkio. Tai rodo, kad gyventojai vasaros pabaigoje vėl drąsiau lankėsi apsipirkimo vietose. Tačiau rudenį šių paslaugų kartu su elektronine prekyba šuolis neišvengiamas.

Po labai didelio šuolio gegužės–liepos mėnesiais rugpjūtį jau sulėtėjo statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvartos augimas. Kita vertus, elektronikos ir telekomunikacijų prekių pardavimo mastas rugpjūtį toliau augo įspūdingu tempu. Tikėtina, kad rugpjūtį augimą skatino ir artėję nauji mokslo metai, ir namų ūkių ruošimasis tamsiajam metų laikotarpiui, kai namuose rudenį ir žiemą teks praleisti daugiau laiko negu pernai, teigia Povilauskas.

"Iš įdomesnių pokyčių verta paminėti net trečdaliu išaugusius atsiskaitymus kortele už veterinarų paslaugas ar pirkinius gyvūnų prekių parduotuvėse. Vargu ar toks šuolis yra susijęs tik su kritusiais atsiskaitymais grynaisiais pinigais. Tai yra dar vienas požymis, rodantis, kad gyventojų finansinė padėtis vasarą buvo gana nebloga", — komentuoja ekonomistas.

Taip pat netikėtai augo ir atsiskaitymai kortele juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvėse — jie padidėjo daugiau negu dešimtadaliu.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: "Nykstanti" Lietuva tampa augančia Lietuva
NVSC atskleidė naujų COVID-19 atvejų detales
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Darbas iš namų

NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu

(atnaujinta 19:52 2020.09.22)
Lietuvoje iš viso patvirtinti 3859 koronaviruso ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Lietuvoje per savaitgalį užfiksavus 249 koronaviruso (COVID-19) atvejus, plečiantis židiniams įmonėse, organizacijose, darbdaviams rekomenduojama darbą organizuoti nuotolinius būdu, kur tai įmanoma, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, nors situacija kontroliuojama, tačiau atvejų, nustatomų per dieną, skaičius auga, fiksuojami šeimų šventėse, susibūrimuose, laisvalaikio metu "suliepsnojantys" židiniai, kurie persikelia ir į darbo vietas.

Pasak Lingienės, infekcija plinta, kai žmonės po darbo užsiima įvairiomis veiklomis, kaip šokiai, dainavimas ir kitomis, kur susirenka daugybė žmonių, su kuriais įprastai, kiekvieną dieną nebendraujama.

"Na, ir viskas baigiasi jau dešimtimis skaičiuojamais infekcijos atvejais, jos išplitimu į darbovietes. Dėl to darbdaviams tikrai rekomenduojame, jei yra galimybė, leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tokio susitelkimo ir visų mūsų pastangų reikia, kad būtų suvaldytas COVID-19 plitimas. Visuomenės sveikatos specialistų, medikų pastangų tikrai nepakaks pandemijai įveikti", — sakė NVSC atstovė.

Taip pat ji pabrėžė, kad darbuotojai, kurie jaučia bent menkiausius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, turėtų galimybę neatvykti į darbą, likti namuose.  

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3859 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1529 asmenys, 2225 pasveiko.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
darbas, koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
PSO pranešė, kad per savaitę pasaulyje užfiksuotas rekordinis COVID-19 atvejų skaičius
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės