Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą

24
(atnaujinta 15:52 2020.09.13)
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prekių eksportas į Baltarusiją siekė 4 proc., iš kurių lietuviškos kilmės produktai sudarė tik apie 1 proc.

VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Šalies ekonomika per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,8 procento — tai yra, mažiausiai tarp euro zonos šalių, praneša "Swedbank".

Pažymėta, kad per pirmuosius septynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų sumažėjo vos 2,1 proc. Ekonomistai prognozuoja, jog Lietuvos BVP nuosmukis bus vienas mažiausių ir visoje Europos Sąjungoje.

Palanki eksporto struktūra

Kaip pažymi "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė, prie itin teigiamų rezultatų prisidėjo palanki Lietuvos eksporto struktūra — didelę dalį eksportuojamų produktų sudarė paruošti maisto produktai, trąšos bei baldai, kurių pardavimams pandemija turėjo minimalios neigiamos, o neretai ir teigiamos įtakos.

Maisto gamybos sektorius sudaro maždaug 12 proc. visos eksportuotos Lietuvoje pagamintos produkcijos. Ir per septynis šių metų mėnesius šio sektoriaus eksporto apimtys išaugo daugiau nei dešimtadaliu. 

Kaip pasakoja Ilekytė, daugiausiai Lietuvos gamintojai eksportuoja įvairių pramonės dirbinių, kurių didžiąją dalį sudaro baldai ir jų gaminiai. Šio sektoriaus eksportas šiais metais krito šiek tiek mažiau nei 5 proc.

"Įvedus karantino apribojimus, gyventojai buvo priversti atidėti pirkinius, o didieji rinkos žaidėjai fizines parduotuves užvėrė beveik dviem mėnesiams. Būtent tai ir sudavė smūgį šio sektoriaus eksportui, kuris sudaro maždaug tris ketvirtadalius visos šalyje pagaminamos produkcijos", — aiškina ekonomistė. 

Tačiau nuo vasaros pradžios baldų eksportas gerokai pralenkė prieš krizę buvusias apimtis. Tikėtina, kad baldų ir su jais susijusių gaminių produkcijos eksportas šiemet turėtų pasiekti praėjusių metų apimtis ar net jas lenkti.

Eksporto partnerės nukentėjo nesmarkiai

Prie teigiamų eksporto tendencijų pandemijos sūkuryje prisidėjo ir tai, kad pirmajame dešimtuke esančios Lietuvos eksporto partnerės nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjo nesmarkiai. 

Lietuvos gamintojai į labiausiai pandemijos pažeistos valstybes (Italija, Ispanija ir Prancūzija) eksportuoja palyginus nedaug šalyje pagaminamos produkcijos. O eksportas į Vokietiją, kuri yra svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos rinka, per pirmus septynis šių metų mėnesius krito vos 1,5 proc., į Švediją kiek daugiau nei 6 proc., tuo tarpu į visą Europos Sąjungą — maždaug 7 proc. 

"Tiesa, eksportas į Lenkiją sumažėjo beveik trečdaliu. Prie to nemažai prisidėjo per pandemiją kritusios naftos kainos ir jos paklausa, taigi nominali eksporto vertė gerokai smuko. Eksportas į Lenkiją, išskyrus naftos produktus, buvo kur kas mažesnis ir siekė kiek daugiau nei dešimtadalį", — rašo Ilekytė. 

Pasak jos, buvo pastebimas ir žaliavinio pieno eksporto į Lenkiją kritimas, kuris siekė beveik penktadalį.

Lietuviškos kilmės eksportas į Baltarusiją — minimalus

Pasak "Swedbank" ekonomistės, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius prekių eksportas į Baltarusiją siekė 4 proc., tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį prekybos su šia kaimyne sudaro reeksportas. Tik apie 1 proc. visų lietuviškos kilmės produktų buvo eksportuota į Baltarusiją, o tai rodo, kad užsienio prekybos pridėtinė vertė į šią šalį yra labai ribota. 

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad politinė įtampa Baltarusijoje gali neigiamai paveikti tik nedidelę dalį Lietuvos vietinių krovos ar transporto bendrovių, taigi poveikis prekybai būtų pakankamai nežymus", — teigiama pranešime. 

Reikia plėsti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą

Lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų šių metų liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, padidėjo 5,6 proc.

Ir nors ekonominė situacija bei tolimesnės perspektyvos nuteikia optimistiškai, išlieka būtinybė toliau plėsti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę bei prekybą. "Swedbank" ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar eksportuoja itin didelę dalį žemą arba vidutinę pridėtinę vertę kuriančius produktus. 

24
Tegai:
Baltarusija, Lietuva, ekonomika, eksportas
Dar šia tema
Latviai į Lietuvą veža tuščius butelius, už kuriuos gauna užstatą, kurio nemokėjo
Užraukti ir pamiršti: Lietuva kai ką žino apie BelAE, bet niekada nepasakys
Lietuva įniršio apimta: Baltarusija nenori mokėti ir atgailauti
Nemokslinė fantastika: Baltijos šalys nori išduoti "pasus" elektronams iš BelAE
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 18:07 2020.09.22)
Vašingtonui nereikėtų Baltijos šalių kaip sąjungininkių prieš dujotiekio statybą, jei Berlyno pozicija būtų kitokia, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Jei Berlynas projekto "Nord Stream-2" blokavimo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas Aleksejus Gromovas.

Nord Stream-2 statyba
© Sputnik / Алексей Витвицкий

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas formuoja koaliciją, siekdamas užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybos užbaigimui.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pasakė, kad pagrindinis "Navalno bylos" plėtojimo tikslas kai kurioms Vakarų šalims yra dujotiekio statybų blokavimas.

Ekspertas Aleksejus Gromovas pabrėžė, kad JAV įvairiais būdais bando atšaukti projekto realizavimą, tačiau Vokietija negali būti laikoma tokios koalicijos nare, nes ji palaiko "Nord Stream-2".

"Reikia pasakyti, kad pareiškimai, kuriuos šiandien mes girdime iš JAV šioje srityje, rodo, kad būtent Vokietija negali būti Jungtinių Valstijų laikoma visaverte šios koalicijos dalimi, nes Vokietija kaip ir anksčiau yra pagrindinė interesantė iš ES šalių pusės šio projekto realizavimo atžvilgiu. Nepaisant visų pastarosiomis savaitėmis išsakytų politinių pareiškimų, susijusių su įvykiais, nesusijusiais su energetikos sektoriumi, mes žinome Vokietijos Bundestago poziciją, žinome Vokietijos valdžios institucijų poziciją. Ji labai atsargiai pasisako neigiamo požiūrio į projektą tema. Vis tiek Vokietija siekia užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas", — pasakė ekspertas.

Anot Gromovo, jei Berlynas šiuo klausimu būtų solidarus su Vašingtono, jokios koalicijos nereikėtų. Ekspertas mano, kad į šį sąrašą galėtų patekti Baltijos šalys ir Lenkija, galbūt net Danija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Baltijos šalys, Rusija, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Dar šia tema
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Nepaisant spaudimo: ar Rusija ir Europa užbaigs "Nord Stream-2"
Ryga, archyvinė nuotrauka

Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis

(atnaujinta 17:53 2020.09.22)
Užuot padėjusi kaimyninei šaliai diplomatiniais kanalais, Ryga pasisako už tai, kam ES šalys dar nėra pasirengusios, sakė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. ES užsienio reikalų ministrai nesutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Baltijos šalių atstovai išreiškė nepasitenkinimą situacija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis. Jis patikino, kad Vilnius pareikalaus ryžtingų veiksmų.

Savo ruožtu jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius Kipro delsimą pavadino "nuviliančiu" ir teigė, kad viena iš ES šalių "paėmė įkaitais kitas" ir kad visa tai siunčia neteisingą signalą Baltarusijai ir visam pasauliui.

Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas (Jānis Jurkāns) interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad dabartinis respublikos užsienio reikalų ministras nesupranta Baltarusijos ekonominės svarbos Rygai ir galimų šalies praradimų. Visų pirma jis turėjo omenyje baltarusiškus krovinius.

"Visa tai lemia, kad mes aukojame savo šalį, savo piliečių gerovę Briuselio labui. Pirmiausia, mes turime tai išsiaiškinti, po rinkimų praėjo per mažai laiko: kokia bus Baltarusija, koks bus Baltarusijos žmonių pasirinkimas, nes ką mes matome, manau, dalį Baltarusijos žmonių, ką mano kiti žmonės, kurie neina į demonstracijas, kurie negyvena Minske. Nemanau, kad Lukašenka neturi šalininkų, todėl turime pažiūrėti, kaip Baltarusijos žmonės patys apsispręs", — sakė buvęs diplomatas.

Jurkanas mano, kad Latvijai vis dar reikia iš šalies stebėti, kas vyksta Baltarusijoje, o ne "kirsti iš peties" ir reikalauti ryžtingų ES veiksmų. Jis paragino pagalvoti, kas laukia kaimyninės šalies po sankcijų įvedimo ir prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimo.

"Tarkime, Lukašenka išeina, bet kas toliau? Tas pats politinis ir ekonominis chaosas kaip Ukrainoje, ar kas? Aš nematau nieko kito", — pridūrė Jurkanas.

Tegai:
Baltarusija, Latvija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"