Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje
(atnaujinta 22:24 2020.09.14)
Didžiausią įtaką kainų kritimui darė išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse, taip pat kritusios dujų ir anglies dioksido kainosVILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse nukrito maždaug dešimtadaliu. Apie tai pranešė nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".
Lietuvoje elektros kaina sumažėjo 12 procentų — iki 38,17 Eur/MWh. Estijoje ir Latvijoje elektros kaina krito devyniais procentais — iki 39,22 ir 39,81 Eur/MWh.
Per savaitę elektros kaina "NordPool" biržoje krito nuo 22,70 Eur/MWh iki 16,94 Eur/MWh.
"Didžiausią įtaką kainų kritimui darė net 79 proc. iki 1 537 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse. Prie kainų pokyčių taip pat prisidėjo kritusios dujų ir anglies dioksido kainos", — sakė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Baltijos šalyse rugsėjo 9–13 dienomis elektros suvartojimas padidėjo dviem procentais iki 492 GWh. Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos kainos Estijoje padidėjo keturiais procentais — iki 142 GWh. Lietuvoje elektros kaina padidėjo dviem procentais iki 222 GWh. Latvijoje šis rodiklis nepakito ir išliko 128 GWh.
Energijos gamybos apimtys taip pat didėjo visose Baltijos šalyse 1 proc. iki 291 GWh. Latvijoje šis rodiklis kilo 2 proc. iki 75 GWh, o Lietuvoje ir Estijoje — po 16 proc. iki 125 GWh ir 91 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 59 proc. joms reikalingos elektros energijos.
Žiniasklaida: Vokietija aptaria keturis "Nord Stream-2" ateities variantus
(atnaujinta 22:35 2021.02.26)
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per UkrainąVILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė aptaria keturias galimybes pasiekti kompromisą su JAV dėl "Nord Stream-2", rašo laikraštis "Handelsblatt".
Leidinys gavo ataskaitą apie "Nord Stream-2", kurią JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas išsiuntė į Kongresą. Joje visų pirma sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas rengia aukšto lygio derybas: ne tik JAV, bet ir Vokietijoje jie galvoja, kaip "nutraukti alinamus ginčus" dėl dujotiekio.
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą. Svarbiausia — nenaudoti dujotiekio kaip ginklo prieš Ukrainą, rašo laikraštis.
Kitas variantas — derybų metu užšaldyti statybas. Pasak "Handelsblatt", Valstybės departamentas diskutuoja dėl komisijos, kuri spręstų "Nord Stream-2" klausimą, sukūrimo. Spėjama, kad į ją būtų įtraukti ne tik amerikiečiai, bet ir europiečiai.
©
AP Photo / Jens Buettner
Trečiasis variantas — padidinti investicinę pagalbą Ukrainai, o tai sušvelnins Vašingtono poziciją. Galiausiai ketvirta galimybė yra tęsti dujotiekio statybą, nepaisant JAV grasinimų.
"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.
"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.
©
Sputnik
"Nord Stream-2"
Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras FrolovasVILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.
Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.
Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.
"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.
Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.
"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.
Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.
Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
Tegai: