5G technologijos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje

(atnaujinta 18:20 2020.09.15)
Memorandume išreikštas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos įsipareigojimas palaikyti dialogą dėl 5G technologijų panaudojimo vystant "Via Baltica" projektą Šiaurės jūros–Baltijos koridoriuje

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Pirmadienį trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai Jaroslav Narkevič, Talis Linkaits (Latvija), Taavi Aas (Estija) ir Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Marek Zagorski elektroniniu būdu pasirašė ketinimų memorandumą, susijusį su bendradarbiavimu stiprinant 5G plėtrą, praneša Susisiekimo ministerija.

Tuo pačiu buvo pasirašytas ir judumas Šiaurės jūros–Baltijos koridoriuje.

"Baltijos šalis ir Lenkiją sieja ne tik bendra transporto infrastruktūra, bet ir suvokimas, kad 5G technologijos ateinantį dešimtmetį bus vienas svarbiausių skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos elementų. Pasirašydami šį memorandumą, siekiame bendromis pastangomis paremti tvaraus judumo ambicijas, pagerinti eismo saugumą bei paskatinti inovacijas Baltijos regione", — sakė susisiekimo ministras.

Taip pat memorandume išreikštas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos įsipareigojimas palaikyti dialogą dėl 5G technologijų panaudojimo vystant "Via Baltica" projektą Šiaurės jūros–Baltijos koridoriuje.

Pabrėžiama, jog šalys taip pat sutarė paremti tarpvyriausybinės darbo grupės, kuri vienija Baltijos šalis bei Lenkiją, veiklos tęstinumą ir tolesnius planus dėl 5G plėtros, kuri Lietuvoje vyks keturiais etapais.

Pabrėžiama, kad 2021 metais vyks 5G ryšio diegimo pradžia ir plėtojimas valstybės teritorijoje, po dvejų metų planuojama, jog ryšys veiks didžiuosiuose respublikos miestuose, o iki 2025 metų — miestų ir miestelių teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose ("Via Baltica", "Rail Baltica"), valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose bei uostuose.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos siekia 44,6 milijono eurų.

Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: šiuo keliu eina dideli krovininio transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Via Baltica, Baltijos šalys, Lenkija
Dar šia tema
Sunkus atvejis: JAV nori uždrausti naftą iš Rusijos
Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje
Niujorko vertybinių popierių birža

Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai

(atnaujinta 15:45 2020.09.19)
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Koronaviruso pandemija pasaulio ekonomikai iki 2021 metų pabaigos kainuos 7 trilijonus dolerių. Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausioji ekonomistė Laurence Boone pasakė interviu laikraščiui "Les Echos".

"Pasaulio ekonomika neketina greitai atsigauti. Su virusu teks gyventi daug mėnesių. Tai atmeta galimybę greitai grįžti prie ankstesnės ekonominės veiklos. Tai yra didelis sukrėtimas", — sakė Boone.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.
Ji taip pat pridūrė, kad jei kai kurios šalys nutrauks biudžetinę paramą, tai dar labiau pablogins situaciją.

Remiantis EBPO prognozėmis, pasaulio BVP šiemet sumažės 4,5 proc.

Anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad išsivysčiusių šalių vyriausybės išleido trilijonus dolerių gelbėjimo priemonėms, siekiant kiek įmanoma palaikyti ekonomiką pandemijos metu. Nepaisant to, dar išlieka daug baimių dėl artėjančios krizės.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 30,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 947 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Pinigai

Europoje pasiūlyta įvesti minimalų atlyginimą  

(atnaujinta 15:39 2020.09.19)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė įvesti minimalų atlyginimą ES, nes daugelis neturi pakankamai lėšų pragyventi, rašo "Reuters".

Minimalus atlyginimas Europos šalyse šių metų liepą svyravo nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2142 eurų Liuksemburge. Be to, EK vadovė pateikė planą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES bent 55 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Ji taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV.

2020 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomika sumažėjo rekordiškai 14,4 proc. Vasaros viduryje ES šalių vadovai susitarė dėl situacijos gelbėjimo plano, kuriam būtų skiriama 750 milijardų eurų.

Didžioji šių pinigų dalis (500 mlrd.) bus skiriama negrąžinamoms dotacijoms ES šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
Tegai:
Europa, atlyginimas, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai