Lietuvos bankas

Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo

(atnaujinta 13:50 2020.09.16)
Kita vertus, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos bankų sektorius uždirbo beveik trečdaliu mažiau pelno negu per tą patį laikotarpį 2019 metais dėl išaugusių atidėjinių blogoms paskoloms

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Prasidėjus koronaviruso protrūkiui Lietuvos bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Lietuvos banko duomenimis, ypač reikšmingai indėliai padidėjo antrąjį šių metų ketvirtį: 1,8 mlrd. eurų, arba 7 proc., iki 27,2 mlrd. eurų. 

Indėlių spartų augimą specialistai paaiškina ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumo dėl ateities sąlygoms. Be to, specialistų teigimu, tai lėmė valstybės rėmimo programos.

Kita vertus, pažymima, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sektoriaus uždirbtas pelnas (128 mln. eurų) buvo 51 mln. eurų, arba 28,6 proc., mažesnis negu per tą patį laikotarpį 2019 metais. Pelningai dirbo 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai — 6. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, sumažėjo. 

Bankų veiklos pelnas mažėjo dėl išaugusių atidėjinių blogoms paskoloms. Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. eurų paskolų, arba 2,7 proc. paskolų portfelio. Be to, bankai paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi, bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų.

Tegai:
indėlis, COVID-19, Lietuva, Lietuvos bankas
Dar šia tema
BVP kritimas Lietuvoje tapo vienu mažiausių Europos Sąjungoje
"Deutsche Bank" prognozuoja "pasaulinę netvarkos erą"
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Tanklaivis coral favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 09:36 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį 04:13 ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko SGD vežėjas iš Vysocko, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) Rusijos įmonės "Novatek" gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį 04:13. Jis plauke beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Nord Stream-2

Europos Parlamentas paskelbė apie "slaptą" "Nord Stream-2" "paskirtį"

(atnaujinta 10:14 2020.09.18)
Anksčiau pranešta, kad EP primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Amerikos vyriausybė yra pasirengusi padaryti viską, kad sustabdytų "Nord Stream-2" dujotiekio statybą, interviu RT sakė europarlamentaras iš Vokietijos Maksimilianas Krahas (Maximilian Krah).

Anksčiau pranešta, kad Europos Parlamentas primygtinai ragina sukurti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų rinkti informaciją ir įšaldyti korumpuotų asmenų aktyvus Europoje pagal Kovos su korupcija fondo atlikto Aleksejaus Navalno tyrimo rezultatus. Be to, EP ragina visas ES šalis atsisakyti dujotiekio "Nord Stream-2" užbaigimo, taip pat primygtinai reikalauja kuo anksčiau įvesti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus.

Jis įsitikinęs, kad ši rezoliucija yra dar viena proga "paankstinti antirusišką darbotvarkę". Jis paaiškino, kad EP Amerikos delegacijoje vyksta tam tikros diskusijos dėl dujotiekio projekto.

"Kiekviename mūsų susitikime paklausiau JAV atstovo, kodėl jie įveda neteisėtas sankcijas trečiosioms šalims. Atsakymas visada yra tas pats: "Mūsų vyriausybė padarys viską, kad sustabdytų šį projektą", — sakė europarlamentaras.

Parlamentaras taip pat išreiškė nuomonę, kad "Nord Stream-2" konkuruos su Amerikos skalūnų dujomis ir esamais vamzdynais. Užmezgus ekonominius ryšius tarp Vokietijos ir Rusijos energetikos sektoriuje, Vokietijos pusė taps labiau nepriklausoma nuo JAV įtakos, pabrėžė politikas.

"Tai nepageidaujama tiems, kurie svajoja apie Amerikos imperiją abipus Atlanto vandenyno", — sakė jis.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai blogai pasijuto lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau tinklaraštininkas lėktuvu nuskraidintas į Vokietiją. Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateikta informacija, paskelbė, kad Navalnas, kaip įtariama, buvo apnuodytas. Kremlius teigė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Rusijos generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dieną pateiktą prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje.

Rusija yra suinteresuota ir nori išsiaiškinti situaciją. Tam reikia informacijos iš Vokietijos, tačiau jos dar nėra, sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. Tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu yra de facto vykdomi. Jei bus patvirtinta, kad būta nuodingos medžiagos, tyrimas bus atliekamas ir de jure, sakė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius, atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis išvestas iš komos.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln. Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas jame dalyvaujančių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Liepos mėnesį JAV Valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal CAATSA (Įstatymą dėl atsakomųjų veiksmų JAV priešininkams sankcijomis), įskaitant "Nord Stream-2" ir antrąją "Turkish Stream" liniją. Dėl šių veiksmų gresia JAV sankcijos investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos eksporto vamzdynais. Be to, liepą JAV Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino savo gynybos biudžeto 2021 metams variantus, kuriuose yra išplėstos sankcijos projektui.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, Europos Parlamentas, europarlamentaras, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija