Vilnius

Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas

(atnaujinta 14:55 2020.09.16)
"Luminor" analitikų teigimu, pasaulio ekonomikos nuosmukis, prasidėjęs dėl koronaviruso pandemijos, bus mažesnis bei trumpesnis, nei anksčiau buvo prognozuojama

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomika nepanirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę, kaip kad prognozavo daugelis ekonomistų, prasidėjus COVID-19 pandemijai, praneša "Luminor" banko spaudos tarnyba.

"Luminor" analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis, nei baimintasi.

Anot analitikų, pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, atsigavimas labiau primins raidę "K" — kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie — aukštyn.

"Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus "V" formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai — kiek lėtesnis "U" formos atsigavimas, Pietų Europos šalims — ilgas ir lėtas "L" formos atsigavimas, o Rusijai — pasvirojo kairiojo brūkšnio "\" formos "atsigavimas", — sakoma pranešime.

Kitaip tariant, COVID-19 krizės poveikis labai skiriasi, priklausomai nuo šalies ūkio struktūros, pasitikėjimo valdžios institucijomis bei ekonomikos skatinimo programų dosnumo.

"Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, jog egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas gali padidinti geopolitines įtampas.

Ekonomisto teigimu, kai kurie sektoriai net ir krizei pasibaigus nebegrįš į ikikrizinį lygį dėl struktūrinių ir vartotojų įpročių pokyčių. Pasak jo, didžiausi pokyčiai bus sparčiai populiarėjantis nuotolinis darbas ar el. komercija, tačiau šių veiklų suklestėjimas turės įtakos tokių sektorių kaip IT, nekilnojamasis turtas, prekyba, turizmas ar pramonė veiklos pokyčiams. Tos šalys, kurios sugebės greičiau adaptuotis prie pasikeitusios verslo aplinkos, turės kur kas geresnes augimo galimybes.

"Tikėtina, kad būtent Šiaurės Europa, Šiaurės Amerika ir Rytų Azija bus tie regionai, kurie lengviausiai adaptuosis prie pasikeitusių aplinkybių, o Pietų Europai, Lotynų Amerikai ir Indijai šiuos pokyčius įgyvendinti bus sunkiau. Tad Lietuvai tai yra didelė galimybė, nes menkai nukentėję nuo krizės, mes galime visą dėmesį sutelkti neišvengiamai ekonomikos transformacijai", — sakė Mauricas.  

Analitikų duomenimis, pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,8 proc. (geresnį rezultatą visoje ES parodė tik Airija), kai ES vidurkis siekė 8,3 proc. Tad, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos, teigia analitikai. 

"Prognozuojame, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 0,2 proc., tad Lietuva bus viena iš nedaugelio ES šalių, kurios išvengs ekonomikos susitraukimo 2020 metais", — teigia "Luminor" analitikai. 

Analitikų optimizmas grindžiamas naujausiais mažmeninės prekybos, pramonės bei bankų kortelių atsiskaitymo duomenimis, sufleruojančiais apie tebesitęsiantį "V" formos atsigavimą.

Be to, "Luminor" analitikai prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4–5 proc. 

"Žinoma, antroji COVID-19 banga yra reali ir situacija šiuo metu prastėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau mes manome, kad antroji banga būtų valdoma subtiliau ir išmaniau nei pirmoji, paliekant kur kas daugiau deguonies verslui. Kita vertus, Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais", — konstatavo Mauricas.

Tačiau ES ekonominio atsigavimo planus gali sujaukti didėjanti kietojo "Brexit" tikimybė. Be to, anot analitikų, neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos atsigavimui, ypač transporto paslaugų ir turizmo sektoriams, gali turėti auganti politinė įtampa Baltarusijoje bei gilėjanti ekonominė krizė Rusijoje. O augančios protekcionistinės nuotaikos pasaulyje gali sumažinti Lietuvos eksporto augimo potencialą.

Tegai:
ekonomikos augimas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Kaunas suteiks paramą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiam viešbučių verslui
Lietuva planuoja pagerinti sąlygas verslui iš Baltarusijos
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes

(atnaujinta 16:41 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energijos išteklių užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Herdto pareiškimą, jog "Nord Stream-2" atsisakymas grės milijardų eurų baudomis ir sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Herdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdelę ir nuo to nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos, sankcijos... Vokietija ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energijos išteklius", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Herdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis dažniau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad "Nord Stream-2" atsisakymas Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Herdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova, paremta "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Švezig (Manuela Schleswig) pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos ledlaužis

Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje

(atnaujinta 16:34 2020.09.20)
Dėl klimato kaitos padarinių regione atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimą jame dominuoti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).

"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
© CC BY-SA 3.0 / Timo Palo / Teadlased jääl
Arkties ledas iš Kinijos ledlaužio "Xue Long"

Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.

Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
© Sputnik / Pavel Lvov
Atominis ledlaužis "50 let Pobedy" Šiaurės ašigalyje

Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.

Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.

Vaizdas iš sraigtasparnio į atominį ledlaužį "Jamal"
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.

Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.

"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.

"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.

Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai (tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).

Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kita ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgybos darbai, šio regiono tyrinėjimas ir pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su Kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeisti jėgų pusiausvyrą.

© Sputnik / Anna Iudina
Rusijos poliarininkai per darbus dėl naujos dreifuojančios stoties "SP-40" dislokavimo Arkties regione
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas bendrai veiklai Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jo misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudoti šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.
Tegai:
Arktis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
Rusija Arktyje dislokavo dar vieną oro gynybos divizioną
Amerikos atominis povandeninis laivas Arktyje pasirodė iš po ledo — video
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Britanijos naikintuvai Eurofighter Typhoon

Žiniasklaida pranešė apie Britanijos patruliavimo sustiprėjimą palei Rusijos sienas

(atnaujinta 16:54 2020.09.20)
Visų pirma, naikintuvai "Typhoon" pirmą kartą buvo išsiųsti už Poliarinio rato patruliuoti netoli Murmansko, kur yra pagrindinės Rusijos povandeninių laivų bazės

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Britanijos oro pajėgų naikintuvai ir Britanijos karinių jūrų pajėgų laivai žymiai sustiprino patruliavimą palei Rusijos sienas, kad būtų galima nustatyti "pažeidžiamas Rusijos gynybos puses", praneša RIA Novosti su nuoroda į leidinį "Sunday Times".

Anot pranešimo, laikotarpiu nuo paskutinės rugpjūčio savaitės prie Rusijos sienų Juodosios jūros regione, o taip pat prie Kolos pusiasalio krantų buvo išsiųsti mažiausiai 28 Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai, beje skrydžiuose vienu metu dalyvavo iki penkių orlaivių.

Leidinys pažymi, kad tolimuosiuose skrydiuose dalyvavo naikintuvai "Typhoon" ir kuro papildimo ore lėktuvai "Voyager", taip pat žvalgybiniai lėktuvai "Sentinel", "RC-135" ir "Sentry E-3 AWACS". Prieš dvi savaites leidinys pranešė apie pirmuosius naikintuvų "Typhoon" skrydžius virš Ukrainos, ir, kaip pabrėžia laikraštis, "kariniai šaltiniai ir duomenys iš orlaivių sekimo tinklalapių patvirtino, kad nuo tada sustiprėjo patruliavimas virš Juodosios jūros".

Be to, pažymima, kad naikintuvai "Typhoon" pirmą kartą buvo išsiųsti už Poliarinio rato patruliuoti netoli Murmansko, kur yra pagrindinės Rusijos povandeninių laivų bazės.

Aukštą vietą britų žvalgyboje užimantis šaltinis laikraščiui pareiškė, kad informacija, surinkta atlikus tokias misijas, padės Britanijos gynybos departamento ekspertams "nustatyti pažeidžiamas priešininkų puses ir pabandyti jomis pasinaudoti".

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Pagrindinės operacinės valdybos viršininkas — Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Rudskojus penktadienį pranešė, kad užsienio žvalgybiniai orlaiviai Juodosios jūros regione pradėjo rodytis 40% dažniau nei pernai. Pasak jo, dar labiau padidėjo oro žvalgybos intensyvumas netoli Krymo pusiasalio.

Tegai:
Didžioji Britanija, NATO, Rusija
Dar šia tema
Karo ekspertas: Rusijos reakcija į provokacijas erzina NATO
Nufilmuota, kaip MiG-31 perėmė NATO lėktuvus virš Barenco jūros
Šoigu atkreipė dėmesį į NATO norą grįžti į konfrontaciją Šaltojo karo metu  
NATO šalys surengs jūrų operaciją Tolimojoje Šiaurėje
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą