Baltarusijos AE

Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną

(atnaujinta 17:38 2020.09.16)
Prezidentas Lukašenka šią datą pavadino ypatinga diena ir pakvietė visus dalyvauti iškilmingame elektrinės paleidime

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) energetinio bloko fizinis paleidimas įvyks šių metų lapkričio 7 dieną, trečiadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

"Kviečiu visus. Manau, kad lapkričio 7 d., mums reikšmingą dieną, galėsime ten apsilankyti ir pasakyti, kad gavome pirmąją elektrą iš savo atominės elektrinės", — cituoja jo žodžius agentūra BelTA.

Anksčiau Baltarusijos viceministras Michailas Michadiukas papasakojo, kad pirmosios kilovatvalandės BelAE bus pagamintos iki rudens pabaigos. Į pirmąjį energetinį bloką branduolinis kuras buvo įkrautas rugpjūčio viduryje, tai buvo pirmasis fizinio paleidimo etapas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
SAM papildė kalio jodido tablečių atsargas avarijos BelAE atvejui
Nemokslinė fantastika: Baltijos šalys nori išduoti "pasus" elektronams iš BelAE
Baltijos šalių operatoriai kviečiami susitarti dėl BelAE elektros energijos boikoto
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Elektros tinklai

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse brango elektra

(atnaujinta 16:58 2020.09.22)
Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pranešime teigiama, kad elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. — taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 proc. iki 43,69 Eur/MWh.

Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh.

"Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.) mažesni elektros energijos srautai iš Švedijos (SE4) bei pajėgumų apribojimai tarp šalių. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione išliko toks pats 6 432 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 6770 GWh. Didžiausią įtaką "NordPool" šalių kainų kritimui darė net trečdaliu (29 proc.) iki 1 097 GWh išaugusios gamybos apimtys vėjo jėgainėse", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, jog rugsėjo 14–20 dienomis elektros energijos suvartojimas visose trijose Baltijos šalyse išaugo 1 proc. iki 496 GWh.

Palyginti su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis išaugo 1 proc. iki 144 GWh, o Latvijoje 2 proc. iki 130 GWh, Lietuvoje nekito ir liko 222 GWh. 

Tegai:
Baltijos šalys, elektra
Dar šia tema
Swedbank: sumažėjo vilniečių galimybės įsigyti būstą
Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  
Kokie yra 2020 metai: uraganai ir gaujos nustato pasaulines dujų kainas
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai