Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota

(atnaujinta 09:44 2020.09.17)
Mažesnes pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus lėmė besitęsianti ekstremali padėtis šalyje, dėl COVID-19 viruso kilusios krizės neigiamai paveikti darbo rinkos rodikliai, per karantiną sumažėję pardavimai didmeninėje rinkoje

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 5,3 proc. (377,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų pirmų aštuonių mėnesių pajamos — 7 597,7 mln. eurų, faktinės — 6 686,1 mln. eurų, t.y., gauta 12 proc. (911,6 mln. eurų) mažiau nei planuota.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 5 057,8 mln. eurų. Tai yra 231,6 mln. eurų arba 4,4 proc. mažiau nei 2019 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais ir 736,3 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota.

Rugpjūčio mėnesio pajamos iliustruoja liepos mėnesį vykdytos veiklos rezultatus, įvertinus atidėtus įmonių mokėjimus. Dėl besitęsiančios ekstremalios padėties įmonės vis dar naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus: nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių nepriemoka per rugpjūčio mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei išaugo apie 68 mln. eurų ir mėnesio pabaigoje  sudarė apie 699 mln. eurų.

Vertinant rugpjūčio mėnesio valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas kartu su atidėtais mokėjimais, rugpjūtis yra pirmas mėnuo po karantino, kada pajamų planas būtų įvykdytas (100,9 proc.).

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) per aštuonis mėnesius gauta 2 295,6 mln. eurų pajamų, kas yra 10,6 proc. mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu ir 19 proc. mažiau nei planuota.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) per šį laikotarpį buvo 2 175,8 mln. eurų, arba 1,2 proc. daugiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu ir 6,9 proc. mažiau nei planuota.

Rugpjūtį GPM pajamų buvo gauta 5,2 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį ir 13,2 proc. mažiau nei planuota. Prie mažesnio nei planuota GPM pajamų surinkimo prisidėjo dėl COVID-19 viruso kilusios krizės neigiamai paveikti darbo rinkos rodikliai bei išaugusi nepriemoka dėl atidėtų GPM mokėjimų.

Už visas akcizines prekes gauta 997,6 mln. eurų, arba 0,9 proc. daugiau nei per šį laikotarpį pernai ir 4,6 proc. mažiau nei planuota. Per rugpjūčio mėnesį pajamų iš akcizų buvo gauta 16,1 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažesnes nei planuota aštuonių mėnesių akcizų pajamas lėmė karantino laikotarpiu gerokai sumažėję degalų ir cigarečių pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat išaugusi akcizų nepriemoka dėl COVID-19 paveiktų įmonių sprendimų atidėti mokėjimus.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pelno mokesčio gauta 455 mln. eurų, t.y., 0,3 proc. daugiau nei pernai ir 12 proc. mažiau nei planuota. Mažesnes nei planuota pajamas iš pelno mokesčio lėmė įmonių pasirinkimas keisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą, iš naujo įsivertinant būsimus 2020 metų pelningumus dėl COVID-19 sukelto poveikio.

Rugpjūčio mėnesio pajamos iš pelno mokesčio yra atsitiktinio pobūdžio, nes šio mokesčio mokėjimo terminų nebuvo. Per rugpjūčio mėnesį pelno mokesčio gauta 11,0 mln. eurų. Tai 16,2 mln. eurų daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį ir 11 mln. eurų daugiau nei planuota.

Kitų pajamų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo bei finansinio turto sumažėjimo pajamų į valstybės biudžetą gauta 357,8 mln. eurų, t. y., 26,2 proc. mažiau nei pernai ir 27,4 proc. mažiau nei planuota.

Patvirtintas 2020 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 9 547,9 mln. eurų, su ES lėšomis — 11 530,3 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, valstybės biudžetas, biudžetas
Dar šia tema
Ekonomistas: "Nykstanti" Lietuva tampa augančia Lietuva
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Finansų ministerija: ekonomika susitrauks mažiau, nei prognozuota
Nord Stream-2 statyba

Rusijos Federacijos taryba įvertino ES atsisakymo nuo "Nord Stream-2" pasekmes

(atnaujinta 13:40 2020.09.20)
Maskvos teigimu, be finansinių nuostolių, Vokietijai ir kitoms Europos šalims "kils didelių klausimų dėl garantuotų energetinių resursų užtikrinimo"

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pakomentavo Bundestago deputato, Tarptautinių reikalų komiteto nario Valdemaro Gerdto pareiškimą, jog atsisakymas nuo "Nord Stream-2" gres milijardų eurų baudos sankcijomis.

Kaip Сekovas pranešė "RT", Gerdtas "labai teisingai išdėstė akcentus" ir pasisakė "labai aiškiai, labai konkrečiai".

"Jei kas nors mano, kad įmanoma atšaukti "Nord Stream-2" vien dėl to, kad kažkam kils noras, arba kad galima šokti pagal JAV dūdą ir tuo metu nieko nebus, tai tikrai bus. Bus rimtos baudos sankcijos... Vokietija, ir visa Europa turės didelių klausimų, kaip užtikrinti garantuotus energetinius resursus", — pasakė Cekovas.

Pasak Cekovo, taip pat verta priminti, kad atsisakius dujotiekio statybos, nukentės ir Vokietijos, taip pat tų šalių, kurios palaikė "Nord Stream-2", autoritetas.

Rusijos senatorius išreiškė viltį, kad Gerdto išsakytos protingos mintys artimiausiu metu "vis daugiau ir daugiau" skambės Vokietijoje ir ne tik.

Anksčiau Vokietijos politikas perspėjo, kad atsisakymas nuo "Nord Stream-2" Europai grės daugiau nei dešimties milijardų eurų baudos sankcijomis. Taip pat, pasak parlamentaro, atsisakius nuo projekto kils abejonių dėl Vokietijos energetinio saugumo.

Gerdto teigimu, projekto užbaigimas yra nenaudingas JAV ir šiuo klausimu vyksta kova "nešvariais politiniais ir ekonominiais metodais".

Anksčiau Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Schleswig pareiškė, kad dujotiekis užbaigtas 97 proc.

"Nord Stream 2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje interesais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, ES, Rusija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos užsienio reikalų ministras mano, kad "Nord Stream-2" gali būti užšaldytas
Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas atplaukė į Vokietijos uostą  
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Rusijos ledlaužis

Žiniasklaida papasakojo apie JAV "naktinį košmarą" Arktyje

(atnaujinta 15:21 2020.09.20)
Dėl klimato kaitos padarinių regione atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimą jame dominuoti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).

"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
© CC BY-SA 3.0 / Timo Palo / Teadlased jääl
Arkties ledas iš Kinijos ledlaužio "Xue Long"

Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.

Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
© Sputnik / Pavel Lvov
Atominis ledlaužis "50 let Pobedy" Šiaurės ašigalyje

Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.

Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.

Vaizdas iš sraigtasparnio į atominį ledlaužį "Jamal"
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.

Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.

"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.

"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
© Depositphotos / ChinaImages
Kinijos mokslininkai ledlaužyje "Xuelong"

Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.

Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai. (Tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).

Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kito ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgymo darbai , šio regiono tyrinėjimas ir Pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeiti jėgų pusiausvyrą.

© Sputnik / Anna Iudina
Rusijos poliarininkai per darbus dėl naujos dreifuojančios stoties "SP-40" dislokavimo Arkties regione
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas vykdyti bendrą veiklą Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jos misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudos šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.
Tegai:
Arktis, Rusija, JAV, Kinija
Dar šia tema
Rusija Arktyje dislokavo dar vieną oro gynybos divizioną
Amerikos atominis povandeninis laivas Arktyje pasirodė iš po ledo — video
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Roshydromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje
Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino S-400 sistemų atsiradimą Arktyje
Kyšis

Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė atsipirkti 550 eurų kyšiu

(atnaujinta 15:27 2020.09.20)
Vyro, kuriam buvo nustatytas lengvas girtuvo laipsnis, dabar laukia ir bausmė už pareigūno papirkimą

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė išvengti atsakomybės, pasiūlęs pareigūnams pinigus.

Apie incidenta pranešė Klaipėdos apskrities policija savo Facebook paskyroje.

Anot pranešimo, sekmadienio naktį, apie 02:10, Vilniaus plente Kelių policijos tarnybos pareigūnai sustabdė automobilį "VW Touran". Jo vairuotojo — 1957 metais gimusio vyro — kraujyje buvo aptikta 0,46 prom. alkoholio.

Pateigūnų teigimu, vairuotojas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasiūlė 550 eurų kyšį. Kaip rezultatas jis atsidūrė areštinėje. Jo be baudos už neblaivų vairavimą dabar dar ir bausmė už pareigūno papirkimą laukia.

Pareigūnai paragino visus piliečius gerbti save ir pareigūnus, prisiimti atsakomybę už savo padarytus nusižengimus ir nesiūlyti bei neduoti kyšių.

Tegai:
papirkimas, Klaipėda, policija, neblaivus vairavimas
Dar šia tema
Kaune vyras, galimai gabenęs naminę degtinę, bandė papirkti policijos pareigūnus
Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus
Mėgindamas išvengti administracinės atsakomybės vyras mėgino papirkti policijos pareigūną
Už vairavimą išgėrus ir mėginimą papirkti pareigūnus latviai atsidūrė areštinėje