Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje kuriama reguliacinė aplinka jūros vėjo energetikai

(atnaujinta 22:27 2020.09.16)
Pagal ekspertų skaičiavimus, vėjo energetikos projektas sukurtų per 1300 darbo vietų, o elektrinėse Baltijos jūroje pagaminta elektra ženkliai prisidėtų prie elektros energijos importo mažinimo Lietuvoje

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Vyriausybė pritarė įstatymo projektų paketui, kuriuo bus sukurta skaidri reguliacinė aplinka vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, vėjo energetika Baltijos jūroje reikšmingai prisidės prie valstybės ekonomikos.

"Nacionalinėje energetikos strategijoje numatėme jūrinio vėjo Baltijos jūroje plėtrą, nes tai yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių elektros energijos šaltinių. Parengti įstatymo projektai sukurs sąlygas atviro ir skaidraus konkurso būdu ateiti investuotojams į šį projektą, kuris ne tik iš esmės padidins vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir reikšmingai prisidės prie valstybės ekonomikos ir naujų darbo vietų kūrimo", — sako Vaičiūnas. 

Įstatyme bus įtvirtintas paramos modelis vėjo energetikai jūroje ir jo nustatymo principai. Kaip ir kitose ES šalyse nustatyta, kad vėjo energetikos plėtra bus finansuojama taikant kainų skirtumo modelį. Projekte įtvirtintos skaidrios ir visiems rinkos dalyviams vienodos konkurso sąlygos.

Teisės aktų projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas, numatyta, kad jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 metais.

Numatyta, kad už perdavimo tinklų įrengimą, prijungiant jūrinėje dalyje esančias elektrines, atsakomybė būtų suteikiama elektros perdavimo sistemos operatoriui.

Elektrinėse Baltijos jūroje pagaminta elektra ženkliai prisidėtų prie elektros energijos importo mažinimo — 700 MW parkas galėtų pagaminti iki 3 TWh ir patenkinti iki ketvirtadalio elektros energijos poreikio Lietuvoje. 

Energetikos ministerijos užsakymu "Smart Continent LT" atliko jūrinio vėjo elektrinių plėtros poveikio šalies ekonomikai ir investicinės pagalbos poreikio įvertinimą. Ekspertų teigiamu, šis projektas sukurtų 1337 darbo vietas, skirtas parko operacijoms atlikti ir priežiūrai užtikrinti. Su papildomomis darbo vietomis vien su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių per metus būtų surenkama 8,68 mln. eurų.

Įvertinta, kad infrastruktūros — jūriniai ir sausumos elektros energijos eksporto kabeliai ir jūrinė pastotė — galimi finansavimo šaltiniai yra ES struktūriniai ir investiciniai fondai, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Teisingo perėjimo fondas, Modernizavimo fondas. 

Jūrinio vėjo energetikos plėtra numatyta įgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytus atsinaujinančios energetikos tikslus.

Tegai:
energetika, Lietuva
Dar šia tema
Atsinaujinančių energijos išteklių projektams — daugiau nei 10 mln. eurų finansavimas
Mokslininkai sukūrė naujo tipo medžiagas ateities energijai
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašome vežėjų acosiacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2641, o mažos – 1323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu Didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tuo tarpu mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
GIPL statyba

Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

(atnaujinta 18:13 2021.04.20)
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 

"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.

Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 

Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.

Tegai:
dujos, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa
Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą

Nufilmuotas MiG-31 "oro mūšis" virš Ramiojo vandenyno

(atnaujinta 10:32 2021.04.21)
Lakūnai taip pat praktikavo įvairius manevravimo elementus. "Priešui sunaikinti" buvo naudojamos raketos "oras-oras"

MiG-31BM naikintuvų įgulos vykdė pratybas virš Ramiojo vandenyno — "oro mūšį" su sąlyginio priešo lėktuvais. Vaizdo įrašą Rusijos gynybos ministerija paskelbė "YouTube" kanale.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip virš Ramiojo vandenyno laivyno lėktuvai pakyla ir tobulina kovų ore vykdymo taktiką.

Gynybos ministerija pažymėjo, kad pilotai taip pat parengė manevravimo elementus dideliais kampais.

Kad "sunaikintų" priešą, įgula paleido "oras-oras" raketas.

MiG-31 orlaivis skirtas perimti ir sunaikinti oro taikinius itin žemame, vidutiniame ir dideliame aukštyje, bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis, kai priešas naudoja aktyvius ir pasyvius radarų trukdžius, taip pat netikrus šiluminius taikinius. 

Tegai:
MiG-31