Ust Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas

(atnaujinta 20:18 2020.09.17)
Tuo tarpu lieka atviras klausimas, ar Minskas yra pasirengęs atsisakyti Baltijos šalių uostų, sakė ekspertas Sergejus Rekeda

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka trečiadienį susitikime su šalies politikais pasakojo Sočyje vykusių derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu detales.

Visų pirma jie kalbėjo apie krovinių srautų iš Baltijos šalių nukreipimą į Sankt Peterburgą. Baltarusijos lyderis teigė, kad tai būtų įmanoma, jei Rusijos Federacija pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, RuBaltic.ru portalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda teigė, kad Maskva gali sudaryti palankias ekonomines sąlygas Minskui.

"Šiandien finansiniu požiūriu Rusija gali sudaryti palankias sąlygas Baltarusijai, tačiau vėlgi, klausimas išlieka politinis — kiek baltarusiai yra pasirengę palikti Klaipėdą ir apskritai atmeta Baltijos uostus ir Baltijos šalis? Savaime suprantama, kad darydami pareiškimus po rinkimų, jie negalėjo nesuprasti, kad iškils klausimų dėl tranzito — tai yra kažkokios užsienio politikos pagrindai. Todėl, matyt, kadangi buvo pateikti veiksmai, pareiškimai, jiems šis veiksnys šiandien nėra itin svarbus. Svarbesnis yra politinis aktyvumas Vakarų politikos farvateryje", — sakė jis.

Tegai:
tranzitas, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: praradusi Baltarusijos tranzitą Klaipėda taps miestu vaiduokliu
Ekspertas: Latvija gali atsisakyti Baltarusijos tranzito esant spaudimui
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Raktai, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas papasakojo, kaip antroji COVID-19 banga paveiks Baltijos šalių būsto rinką

(atnaujinta 17:11 2020.10.31)
Prognozuojama, kad kylanti antroji COVID-19 pandemijos banga gali pristabdyti būsto rinkos aktyvumą Baltijos šalyse

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Kaip Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka atlaikė pirmąją koronaviruso bangą ir kaip gali sureaguoti į antrąją, papasakojo "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Balandžio ir gegužės mėnesiais Baltijos šalių rinkos aktyvumas, kaip ir šalių ekonomikos bendrąja prasme, pasiekė dugną. Pavasarį vienas iš bendrų visų trijų Baltijos šalių rinkų bruožų buvo staigus sandorių skaičiaus kritimas — sandorių skaičius Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo apie 40 proc. žemesnis nei metų pradžioje. 

"Įprasta, kad paklausai smarkiai krentant, neišvengiamai turi kristi ir būsto kainos, tačiau šįkart taip neįvyko. Kovo-balandžio mėnesiais visose trijose sostinėse kainos krito tik šiek tiek, ir kainų mažėjimas buvo labiau pastebimas tarp senos statybos butų", — pasakoja Šimkus. 

Vilniuje labiau nukentėjo investiciniai butai, naudojami trumpalaikei nuomai. Karantinas, tikėtina, pristabdė didesnį kainų kritimą — žmonės dėl ribojimų tiesiog negalėjo atlikti sandorių. 

"Swedbank" ekonomistai skaičiuoja, kad vasaros pabaigoje būsto kainos visose trijose Baltijos sostinėse buvo viršijusios praėjusių metų lygį, ir tai didžiąja dalimi koreliavo su bendru ekonomikos atsparumu. 

Latvijos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo daugiausiai, ir Rygos būsto kainos buvo vos 0,3 proc. aukštesnės nei prieš metus. Tuo tarpu Taline būstas per tą patį laikotarpį pabrango daugiau nei 7 proc., o Vilniuje beveik 10 proc.

Būsto kainų pokyčiai atsiliepė ir būsto įperkamumui. Taline ir Vilniuje sulėtėjus atlyginimų augimui, būsto įperkamumo indeksas mažėjo ir siekė, atitinkamai, 147 ir 131 punktus. Rygoje būstas ir iki tol buvęs labiausiai įperkamas ūgtelėjo dar labiau iki beveik 181 punkto. 

Laisvėjant karantino sąlygoms ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, normalizavosi ir būsto rinkos aktyvumas. Rudens pradžioje per mėnesį parduodamų būstų skaičius jau buvo pasiekęs praėjusių metų lygį.

Kas būsto rinkos laukia ateityje? 

"Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kylanti antroji pandemijos banga, tikėtina, pristabdys būsto rinkos spurtą Baltijos šalyse. Augantys judėjimo ribojimai atvėsins šalių ekonomikų augimą ir gyventojų lūkesčius. 

"Smūgis gyventojų pasitikėjimui ir ūkiui gal ir nebus toks stiprus kaip pavasarį, tačiau tiek rinkos aktyvumas, tiek ir kainų augimas turėtų padaryti pauzę", — rašo Šimkus. 

Tuo tarpu jis pažymi, kad visos trys Baltijos šalys, palaikant Europos centriniam bankui, turi daug fiskalinės manevro laisvės padėti verslams ir gyventojams. Pavasarį nemaža dalis pagalbos priemonių strigo dėl nepatyrimo, ir šįkart, reikalui esant, vyriausybės pagalbą jau galėtų pritaikyti greičiau ir tikslingiau, mano ekspertas.

Tikėtina, kad artimiausią pusmetį dėl didelio neapibrėžtumo būsto kainos ir rinkos aktyvumas gali susvyruoti, tačiau žymesnės griūties laukti neverta, apibendrina ekonomistas.

Tegai:
ekonomika, COVID-19, rinka, Baltijos šalys
Krovinio perkrovimas Kaliningrado stotyje

Kaliningrado srityje atsirado naujas prekių pristatymo Kinijos maršrutas

(atnaujinta 18:50 2020.10.31)
Praėjusių metų kovą prasidėjo konteinerių su prekėmis pristatymas vietos gamintojams iš kito Kinijos regiono — Čongčingo miesto

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Kaliningrado geležinkeliai (KG) kartu su partneriais suorganizavo konteinerių su prekėmis pristatymą vietiniams gamintojams tranzitiniais traukiniais, praneša KG spaudos tarnyba.

Kalbama apie traukinius, kurie kursuoja multimodaliniu maršrutu Sindžu–Baltijskas–Zasnicas.

Baltijsko stoties terminale iš traukinio buvo iškrauti du 40 pėdų ilgio konteineriai, kurie toliau buvo išsiųsti Zasnico uosto maršrutu.

Krovinių pristatymas geležinkeliu iš Kinijos miesto Sindžu į Kaliningrado sritį trunka 12 dienų, tai yra kelis kartus greičiau nei gabenimas jūra.

Praėjusių metų kovo mėnesį buvo organizuotas konteinerių su prekėmis pristatymas vietiniams gamintojams iš kito Kinijos (Čongčingo miesto) į Dzeržinskaja Novaja stotį. Konteineriai iškraunami Kaliningrado geležinkelio terminale iš tranzitinių traukinių, kurie važiuoja iš Kinijos į Europą.

Šiuo maršrutu jau pervežta daugiau nei 200 TEU konteinerių krovinių — žaliavų, komponentų ir plataus vartojimo prekių.

Tegai:
krovinių vežimas, Kaliningrado sritis
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" šiemet gavo 11 % mažiau pajamų
Ekspertas: neaišku, kodėl Lietuva tik dabar pradėjo skųstis SGD terminalu
Ekonomistas: "Rail Baltica" niekada neveiks kaip įprastas geležinkelis
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai